Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius dalyvavo Raudondvaryje įvykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavime.
Viceministras A. Abramavičius, kreipdamasis į suvažiavimo dalyvius, apžvelgė kelias Vidaus reikalų ministerijai ir vietos savivaldai aktualias temas: naująjį vietos savivaldos modelį ir jo įgyvendinimą pirmaisiais metais, regioninės plėtros programos aktualijas, miestų Vietos veiklos grupių progresą ir savivaldybės institucijų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.
Pasak vidaus reikalų viceministro, dauguma savivaldybių sistemiškai ir sklandžiai sprendė iškilusius klausimus, ieškojo ir rado optimalius problemų sprendimo būdus, įvertindamos tiek teisės aktų reikalavimus, tiek savivaldybės specifiką.
Visos šios praktikoje išryškėjusios Vietos savivaldos įstatymo taikymo problemos sprendžiamos parengus sistemines šiuo metu Seime jau svarstomas Vietos savivaldos įstatymo pataisas.
Naujas vietos savivaldos modelis aiškiai atskyrė mero ir tarybos kompetencijas. Merui suteikta daugiau galių – jis tapo vykdomosios valdžios atstovu. Savivaldybių tarybos dirba kaip atstovaujamoji institucija.
Kalbėdamas apie Vietos plėtros strategijas, viceministras A. Abramavičius pažymėjo, kad 2021–2027 metų laikotarpiu strategijoms rengti, įgyvendinti ir administruoti skirta daugiau nei 52 milijonai eurų. Ankstesniu periodu (2014-2020 metais) finansavimas siekė 20 milijonų eurų.
„Mus vienija bendras tikslas – efektyviai ir bendromis pastangomis siekti, kad bet kurioje savivaldybėje gyvenantys žmonės jaustųsi reikalingi ir būtų patenkinti savo bendruomene“, – teigė viceministras A. Abramavičius.
Mažinti socialinę atskirtį, didinti įsidarbinimo galimybes, skatinti verslumą ir savanorystę – tai uždaviniai, kuriuos sprendžia Lietuvos miestuose susibūrusios vietos veiklos grupės (VVG).
Kartu su vietos savivalda Vidaus reikalų ministerija turi ir kitą bendrą tikslą – siekti darnios plėtros ir geresnės gyvenimo kokybės šalies regionuose.
2022-2030 m. Regionų plėtros programoje regionų plėtros planams įgyvendinti numatyta 1,624 mlrd. ES fondų lėšų, o tai yra 27 proc. visų Lietuvai Sanglaudos tikslui skirtų lėšų.
„Džiaugiamės, jog atlikus didžiulius planavimo darbus, pirmosios investicijos jau keliauja į regionus. Tikiu, kad jos leis pasiekti realų proveržį ir spręsti aktualiausias vietos problemas visoje šalyje“, – teigė viceministras A. Abramavičius.
Per 2023 m. patvirtinti visų 10 regionų plėtros planai.
Anot viceministro, savivaldybės yra pirmoji civilinės saugos grandis. Nuo to, kaip jos vykdo valstybės joms perduotą civilinės saugos organizavimo funkciją (perspėja, evakuoja, parenka vietas pasislėpimui ir kt.), tiesiogiai priklauso galimybės apsaugoti gyventojų gyvybę ir sveikatą, užtikrinti būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas.
Tam, kad gyventojai būtų apsaugomi karinės agresijos metu, plėtojamas priedangų tinklas, tobulinama perspėjimo sistema, stiprinama visuomenės savisaugos kultūra, didinama krizių valdymo ir civilinės saugos bei krašto apsaugos sistemų sąveika.
„Labai vertiname vietos savivaldos įsitraukimą ir jos lyderystę, siekiant geresnio gyventojų ir institucijų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms. Tai yra bendras valstybės interesas“, – sakė vidaus reikalų viceministras.
Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje sukurtas 3 939 priedangų tinklas gyventojų apsaugai nuo oro pavojaus ir netiesioginio apšaudymo.
Bendras siektinas rodiklis šalies mastu – kad priedangų užtektų 50 proc. gyventojų (miestų savivaldybėse – 60 proc., rajonų – 40 proc.). 18-ka savivaldybių jau pasiekė nurodytus priedangų tinklo plėtros rodiklius.
Savivaldybėse ir ministerijose atsirado nauja – parengties pareigūno – pareigybė. Šiuo metu savivaldybėse jau dirba 55 parengties pareigūnai, kurie atsakingi tik už civilinę saugą. Be to, civilinės saugos funkcijas savivaldybėse atliekančiam personalui finansavimas išaugo dvigubai – iki 4,3 mln. eurų.
