Metų pradžia – finansinių rezultatų skelbimo laikas, kai įmonės apžvelgia praėjusio laikotarpio pasiekimus ir juos perteikia balanso lentelėmis bei pelningumo rodikliais. Ilgą laiką finansinių rezultatų kreivė buvo pagrindinis ir bene vienintelis verslo sėkmės arba nesėkmės indikatorius, parodantis, ar verslo strategija yra teisinga ir ar įmonė turi potencialo augti. Tačiau kyla klausimas, ar šiandien vien to užtenka.
Investuotojų dėmesys jau kurį laiką yra nukreiptas į įmonių tvarumo rodiklius – ESG indikatorius (angl. environmetal, social, governance indicators). Paprastai tariant, jie parodo, ar įmonė yra „geras pilietis” – ar ji gerai elgiasi su savo darbuotojais, klientais, visuomene, ar atsakingai naudoja išteklius ir nedaro neigiamo poveikio aplinkai.
Prie to neabejotinai prisideda ir didelės ES ambicijos. Nepaisant pandemijos iššūkių, 2020 m. bendrija skyrė daug dėmesio žaliajai transformacijai ir net padidino 2030 m. numatytą emisijų mažinimo tikslą nuo 40 proc. iki 55 proc.
Sukūrusi Tvarių finansų mechanizmą, ES ypatingą vaidmenį numatė ir bankams – siekia skatinti verslo tvarumo transformaciją naudojant finansinius instrumentus. Pavyzdžiui, jau šių metų kovo mėnesį bankams įsigalioja pirmieji reikalavimai dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo (angl. Sustainable Finance Disclosure Regulation).
Ką visa tai reiškia verslui? Visų pirma, kad finansiniai rezultatai nebėra vienintelis įmonės sėkmės ir potencialo indikatorius. Be to, tie patys finansiniai rezultatai pradeda smarkiai priklausyti nuo įmonės poveikio aplinkai ir visuomenei. Nuo to ateityje priklausys ir verslo finansavimo galimybės, patrauklumas investuotojų, partnerių ir klientų akyse.
Neigiamo poveikio aplinkai mažinimas taip pat turi būti verslo darbotvarkėje. Kaip pavyzdį galima pateikti „Swedbank” sprendimą matuoti tiesiogines CO2 emisijas. Tai bankui leido 2020 m. tiesiogines CO2 emisijas sumažinti 40 proc., o iki 2030 m. bus siekiama sumažinti jas 60 proc. Be to, jau dabar visos banko tiesioginės emisijos yra 100 proc. kompensuojamos.
Šiuos ir kitus duomenis apie savo poveikį aplinkai ir visuomenei paskelbėme pirmą kartą paruoštoje „Swedbank” Lietuvoje tvarumo apžvalgoje. Išsami visos „Swedbank” grupės tvarumo ataskaita kasmet yra ruošiama pagal Jungtinių tautų Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos (GRI) gaires.
Kitas planuojamas žingsnis – pradėti matuoti netiesioginį veiklos poveikį, tai yra, tas emisijas, kurios atsiranda banko finansavimo ir investavimo portfeliuose. Taip pat planuojama išsikelti konkrečius tokių netiesioginių emisijų mažinimo tikslus.
Tai reiškia, kad vis dažniau su banko klientais ir partneriais bus kalbama apie jų veiklos ir verslo tvarumą ir poveikį aplinkai, o ateityje tvarumas taps svarbiu veiksniu priimant finansavimo ir investavimo sprendimus.
Visa tai – aiškūs, signalai, kad įmonėms nebepakanka matuoti vien finansinių savo veiklos rezultatų. Tvarumo link žengiančiame pasaulyje investuotojų, finansuotojų, klientų ir visuomenės lūkesčiai keičiasi. Ir tam, kad juos patenkintume, reikalingas verslas, kuris savo sėkmę matuotų ne tik pelno ataskaitomis, bet ir poveikiu aplinkai bei visuomenei.
„Swedbank” Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė
