Pastaraisiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kėlė sąmyšį tarp verslo atstovų. Mokesčių inspektoriai nepagrįstai neleisdavo kai kuriais atvejais įmonių grupėms perduoti mokestinių nuostolių tarp savo grupės bendrovių. 2023 m. pabaiga atnešė džiugių pokyčių – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad mokesčių administratorius, netinkamai vadovaudamasis įstatymu, per griežtai ribojo verslo galimybes perkelti nuostolius. Po teismo sprendimo, teisininkai ragina bendroves dar kartą peržvelgti, ar jie gali pasinaudoti lengvata, net jei anksčiau ir buvo sulaukta neigiamo atsakymo iš VMI.
Sukūrė ribojimus, kurių įstatymas nenumato
Pasak tarptautinės advokatų kontoros „Sorainen“ partnerės Indrės Ščeponienės, VMI savavališkai interpretavo įstatymą, per griežtai vertindama nuostolių perkėlimą: „Valstybinė mokesčių inspekcija buvo sukūrusi savo ribojimus, kurių įstatyme net nėra. Jie iškreipė įmonių grupės sąvoką, iškreipė laikotarpį, per kurį nuostolių perkėlimas gali būti vykdomas”, – tvirtina teisininkė.
I. Ščeponienės teigimu, įstatymas numato esminius reikalavimus, kuriuos turi atitikti verslas, norintis pasinaudoti lengvata. Pavyzdžiui, mokestinių nuostolių perdavimo dieną patronuojanti įmonė turi valdyti ne mažiau kaip 66,67 proc. grupės įmonių, dalyvaujančių nuostolių perdavime, akcijų, o dvejus metus iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos – ne mažiau kaip 25 proc. Be to, įstatyme nėra ribojimų, kurie leistų lengvata naudotis tik į priekį. Atitinkant nustatytus kriterijus, vienos grupės įmonės mokestiniai nuostoliai gali būti perduoti kitai už praėjusį laikotarpį tiek, kiek leidžia mokesčių perskaičiavimo ir tikslinimo senatis – trejus metus. Tai reiškia, kad šiais metais mokestiniai nuostoliai gali būti perduoti už 2021-uosius ir vėlesnius metus.
„Rinka, verslas ir teisininkai įstatymą skaito taip, kaip jis yra parašytas. O VMI kuria savo taisykles. Visų pirma, inspekcija tikino, kad nuostolių perkėlimą tarp grupės įmonių galima vykdyti tik perspektyviai. Ką tai reiškia? Pasak VMI, po to, kai atitinki kriterijus, tai lengvata gali naudotis tik į priekį. Pavyzdžiui, jei 2023-aisiais pasieki nustatytų kriterijų terminus, tai esą tik 2024-aisiais galėsi perkelti nuostolius. Bet net ir pačius kriterijus VMI vertino per griežtai. VMI aiškinimas sakė, kad patronuojanti įmonė du trečdalius grupės įmonės akcijų turi valdyti ne nuostolių perdavimo dieną, o visus dvejus metus. Be to, esą kriterijus verslas turi atitikti ne lengvatos pasinaudojimo dieną, o per tą laikotarpį, už kurį nuostoliai yra perduodami. Džiugu, kad teismas tokios praktikos taikymą nukirto neskundžiama nutartimi ir dabar galimybės praktiškai pasinaudoti lengvata tapo didesnės”, – dėstė „Sorainen“ partnerė.
Dalis įmonių lengvata pasinaudoti jau nebegalės
Teisininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad po teismo sprendimo Pelno mokesčio įstatymo komentare, kuriame buvo pateikti ydingi VMI aiškinimai, neliko. Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad komentaras šiuo metu rengiamas. Tikėkimės, kad naujos komentaro nuostatos atitiks ir įstatymo raidę, ir teismo aiškinimus. I. Ščeponienė pabrėžia, kad mokesčių administratoriui privalu vykdyti teismo sprendimus ir pakeisti savo ydingą praktiką.
Iki šiol taikyti per griežti reikalavimai sutrukdė daliai įmonių pasinaudoti lengvata, tikėtina, kad kai kurioms bendrovėms jau suėjo senaties terminas, leidžiantis tikslinti ir perskaičiuoti mokesčius. Vis dėlto ekspertai rekomenduoja vis dar galinčioms tą padaryti bendrovėms, įvertinti praėjusius laikotarpius ir galimybes perkelti nuostolius į pelningas grupių įmones. Tokiu būdu galima atgauti dalį pelno mokesčio už praėjusį laikotarpį.
„Įsivaizduokite, kokia nors įmonė negavo galimybės perkelti nuostolius ir, pavyzdžiui, sumokėjo pelno mokestį nuo milijono eurų. Tačiau paaiškėja, kad jų grupės įmonė turėjo teisę perimti 800 tūkst. eurų nuostolio, reiškia, kad pelno mokestį reikėtų mokėti tik nuo 200 tūkst. Tikrai noriu paskatinti verslą būti drąsesniu ir ginti savo poziciją, ypač ten, kur VMI kuria taisykles, kurių nėra įstatymuose. VMI išaiškinimai nėra Šventasis Raštas”, – pabrėžia I. Ščeponienė.
