Pastaruoju metu „Swedbank“ saugumo ekspertai fiksuoja išaugusį sukčių atakų skaičių. Pasitelkę klasikinį sukčiavimo būdą – SMS pranešimus – sukčiai gyventojams praneša apie neva besibaigiantį internetinės bankininkystės galiojimą, ragina patikrinti asmeninę sąskaitą, todėl prašo aktyvuoti kartu siunčiamą nuorodą.
„Gyventojus įspėjame neaktyvuoti siunčiamų fiktyvių nuorodų ir jokiu būdu neatskleisti savo asmeninės informacijos, tai yra, prisijungimo prie interneto banko duomenų, slaptažodžių, Smart-ID kodų“, − sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Pasak Ž. Augonės, atlikę sukčių prašomus veiksmus, gyventojai suteikia jiems prieigą prie savo sąskaitų, taip pat patvirtina sukčių suformuotus mokėjimų pavedimus ir taip rizikuoja patirti finansinių nuostolių. Smart-ID naudotojai turėtų įdėmiai skaityti, kokias operacijas tvirtina, ypač, jei patys neinicijavo jokių mokėjimo pavedimų.
„Sukčiams svarbu patraukti gyventojų dėmesį juos nustebinant, todėl tikimasi, kad tai pavyks padaryti siunčiant informaciją apie neva besibaigiantį internetinės bankininkystės galiojimą, nesklandumus asmeninėse klientų sąskaitose. Net jei gautoje nuorodoje yra minimas banko pavadinimas, tai nereiškia, kad pranešimo siuntėjas yra pats bankas“, − komentuoja „Swedbank“ atstovė.
Kaip pabrėžia Ž. Augonė, svetainė www.swwedbank.com, į kurią SMS žinutėse nukreipia sukčiai, atkartoja tikrą „Swedbank“ interneto banko aplinką, tačiau tai yra fiktyvi svetainė, neturinti nieko bendro su „Swedbank“ veikla.
Tokiu atveju, jei gyventojai visgi atskleidė savo asmeninius prisijungimo prie interneto banko duomenis, jie raginami nedelsiant informuoti savo banką bei pranešti apie sukčiavimą policijai. Tai reikšmingai padidina galimybes sustabdyti arba grąžinti atliktus mokėjimus ir nustatyti sukčiavusius asmenis.
3 būdai atpažinti sukčių ataką
- Bankas nesiunčia SMS pranešimų, kad sužinotų asmeninę klientų informaciją.
Pagrindinis dalykas, kurį turi prisiminti gyventojai – bankas niekada neprašo atskleisti asmeninių interneto banko prisijungimo duomenų, Smart-ID kodų, mokėjimo kortelės informacijos. Jei gavote tokią žinutę ir nesate tikras, visada galima kreiptis į savo banką ir išsiaiškinti situaciją. Įtarus sukčių ataką gyventojų prašoma pranešti bankui ir policijai.
- Bankas niekada nesiunčia aktyvių nuorodų ir neprašo atlikti veiksmų jas aktyvavus.
Net jei nuorodoje minimas banko pavadinimas, o ją aktyvavus atsidaro interneto banką primenanti svetainė, neapsigaukite – tai sukčių sukurta fiktyvi svetainė, skirta išgauti asmeninius duomenis arba paskatinti patvirtinti fiktyvius mokėjimo pavedimus. Jei norite patekti į savo interneto banko paskyrą – adresą surinkite patys, pavyzdžiui, www.swedbank.lt.
- Sukčių pranešimai jus gali pasiekti ir netiesiogiai.
Išlikite kritiški iš artimųjų gaunamai informacijai, kuria gali pasidalinti jūsų šeimos nariai, artimieji, draugai, kolegos. Artimos aplinkos žmonių patikinimas, kad būtina atlikti pranešime nurodomus veiksmus, neturėtų sumažinti jūsų budrumo − tai toks pat sukčių bandymas išgauti jūsų asmeninę informaciją ar pinigus.
Šaltinis: Nyksciai