Vaikystė… Vien tik ištarus šį žodį, kiekvieną iš mūsų užlieja šviesaus džiugesio nuotaika. Atgyja saldus liepžiedžių kvapas, šnypščiantys limonado burbuliukai, tirpstantys ir per alkūnes varvantys ledai, aukštai pakilusios saulės žadinantys spinduliai, boružėlės septyni taškučiai, netyčia pabirę mamos karoliai, skaudžiai nubrozdinti keliai, stiprių tėtės rankų suremontuotas dviratis, rugiagėlių lauko mėlis, šilti ir glostantys močiutės delnai, kibus senelio meškerės kabliukas ir iki pat horizonto nuvilnijusios ežero bangelės.
Vaikystė – tai ypač brangi ir giliai širdyje saugoma paslapčių ir prisiminimų skrynelė. Kartais ji pilna spalvų ir juoko, o kartais jos kamputyje slepiasi nerimas, liūdesys arba kitokie ašaroti prisiminimų momentai.
Bet liūdesys ir vaikiškas slogutis visada yra lengvai įveikiamas vaikiškų šėlionių pagalba. Tik atverk duris, tik išskleisk sparnus, tik būk pasiruošęs sutikti nuotykį!
Anykščių rajono socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centro bendruomenė leidosi į nuotykių paieškas Taujėnų dvaro parke. Ir visai nesvarbu, kad vasaros saulė siuntė karštus savo bučinius, o aukštos parko liepos netalpino po savo lajos šešėliu. Svarbu buvo džiaugtis vasaros atostogų linksmybėmis!
Dvaro parkas viliojo į batutų festivalį. Smagu buvo pašėlti, šokliuojant pakilti iki padebesių ir garsiai krykštaujant leistis nuo minkštų kalniukų. Miela buvo apsikabinti su žmogišku balsu prabylančiais didžiuliais minkštakailiais gyvūnais. Jie negailėjo dėmesio kiekvienam, norinčiam prisiglausti, pabūti saugiam didžiulio katino ar meškos glėbyje.
Seno bibliotekininko pasakojimas vaikus aktyviai įtraukė į spektakliuko veiksmą, o raibuliuojantys muilo burbulai, sklandydami ore, skleidė šventinę nuotaiką.
Visi šventės dalyviai stengėsi, kad vaikystės prisiminimų skrynelėje liktų kuo daugiau džiaugsmingo vaikiško juoko ir nepamirštamų smagių nuotykių!
Vilma Kozlovienė
Šaltinis: Nyksciai
