Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vandens temperatūra Baltijos jūroje jau siekia 17, o kai kuriuose šalies ežeruose bei upėse – net 18 ar 19 laipsnių. Nors tokios vandens temperatūros dažnam atrodo jau tinkamos maudynėms, auginantiems mažus vaikus vertėtų išlikti atidiems, ypač jei planuojama mažylius maudyti pirmą kartą. „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė atskleidžia, į ką būtina atkreipti dėmesį leidžiant atžaloms pasimėgauti tokiais vasaros malonumais ir kaip išvengti galimų nesklandumų.
Pirmosios mažylių maudynės
Pirmosios maudynės su vaikais tėveliams gali kelti daug nerimo ir dar daugiau klausimų.
„Jei kūdikis yra visiškai sveikas, ežere jį galima maudyti maždaug nuo 6 mėnesių, kadangi tokio amžiaus mažylis jau pats tvirtai laiko galvą, o jo imuninė sistema būna stipresnė. Atkreipkite dėmesį į oro ir vandens temperatūrą: lauke turėtų būti bent 24–26 laipsniai šilumos, ežero vanduo – bent 22–24“, – pataria vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Anot vaistininkės, svarbiausia – stebėti savo vaikus, nes kiekvienas jų labai skirtingai reaguoja į vandenį. Jeigu mažylis nuo pirmųjų dienų buvo grūdinamas pratinant jį prie kontrastingo vandens, pavyzdžiui, maudynes vonelėje užbaigiant apliejimu vėsaus vandens srove, ežero vanduo jo neturėtų išgąsdinti.
„Darykite tai labai atsargiai, kad nesukeltumėte vaikui didesnio streso. Pirmos maudynės turėtų būti labai trumpos, vos 1–2 min., vėliau, po truputį, galima maudynes pratęsti iki 5–10 minučių. Taip pat labai svarbu apsaugoti kūdikio ausis, kad į jas nepatektų vandens. Patartina naudoti plaukimo kepurėles ar specialius ausų kištukus, o po maudynių – švelniai nušluostyti ausis išorėje, nenaudojant vatos pagaliukų“, – sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Vis dėlto, vaistininkė ragina nepamiršti, kad tokio amžiaus mažylių kūno termoreguliacija dar yra labai silpna, todėl jie tiek greitai sušąla, tiek sukaista. Dėl to visada būtina pasirūpinti ne tik SPF 50 apsauga nuo UV spindulių, bet ir priedanga nuo saulės bei vėjo, galvos dangalais, o karštomis dienomis maudytis rekomenduojama ryte, orui dar neįkaitus, arba vakare, po 17 val.
Vyresnėlių nereikia stipriai riboti, bet būtina saugoti
Dažnu atveju, kuo vaikas tampa vyresnis, tuo labiau jam patinka maudynės. Vaistininkė pasakoja, kad nuo vienerių metų vaikams jau galima leisti pabraidyti vandens telkinyje 5–10 min., jei labai nori – įlįsti į vandenį ir šiek tiek giliau, tačiau viso kūno ilgai laikyti vandenyje nerekomenduojama.
„Jeigu mažylis neturi gretutinių ligų ir nėra linkęs į anginą, galite leisti jam maudytis kiek ilgiau. Tačiau svarbu nepamiršti, jog vaikai dažnai bando savo ribas, todėl yra keletas aiškių išorinių požymių, kad jau pakanka ir laikas maudynes nutraukti. Pavyzdžiui, patamsėjusios, melsvą atspalvį įgavusios lūpos ar nagai, pašiurpusi oda, lengvas drebulys, dantų kalenimas, vaikas tampa lėtesnis, vangesnis“, – pastebi vaistininkė.
Kada maudynių geriau vengti?
„Camelia“ vaistininkė atkreipia dėmesį, kad kartais tėveliai, norėdami apsaugoti savo vaikus nuo galimų alerginių reakcijų, gamtos vandens telkiniuose esančių mikroorganizmų ar kitų galimai nesaugių maudynių atributų, bijo juos leisti maudytis. Tačiau gera žinia ta, kad sveika žmogaus, net ir mažo vaiko, oda, be įbrėžimų, alergijų ar atopinio dermatito, geba pati save apsaugoti.
„Vengti maudynių reikėtų po stiprių liūčių, matant daug nuosėdų ar purvo, ypač stovinčiame vandenyje, taip pat tais atvejais, kai vanduo „žydi“. Tokiu atveju vandens telkinyje susidaro didelis kiekis mikroskopinių dumblių ar melsvadumblių, kurie greitai dauginasi, tad kontaktiniu dermatitu susirgti gali tiek vaikai, tiek suaugę“, – sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Vaistininkė tėveliams su mažais vaikais rekomenduoja rinktis žinomus paplūdimius, kuriuose reguliariai tikrinama vandens kokybė.
Vaikų odai – speciali priežiūra
J. Aganauskaitė-Žukaitė ragina nepamiršti po maudynių pasirūpinti mažylių oda: nuprausti, patepti kremu ir, jei dar planuojama būti gryname, patepti SPF priemone.
„Rekomenduočiau rinktis natūralius, dermatologiškai patikrintus prausiklius kūdikiams ir vaikams, kurie nuplauna druską, dumblių likučius, bakterijas, chloro likučius po baseino, bet nepažeidžia odos barjero. Jautresnę odą turintiems mažyliams tiktų švelnūs prausikliai su cukraus tensidais, skvalanu ar vitaminu E, šlapalu, prebiotikais.
Išsausėjusią ar sudirgusią odelę reikėtų tepti kūdikių ar vaikų kremu su lipidais, pantenoliu, alaviju ar taukmedžiu, kurie padės nuraminti odą ir sustiprinti jos barjerą”, – pataria J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Vaistininkė primena, kad reikėtų vengti suaugusiųjų muilo ar dušo gelių – jie per stiprūs vaikų odai. Taip pat atkreipti dėmesį, kad prausiklių bei kremų kūdikiams ar mažiems vaikams sudėtyje nebūtų alkoholio, silikono ar dažiklių.
Šaltinis: Nyksciai
