Daugeliui vairuotojų variklinė alyva yra tiesiog papildomos išlaidos, reikalingos automobiliui prižiūrėti. Tačiau tiesa yra ta, kad alyvos keitimas yra bene svarbiausias dalykas, kurį galime padaryti, kad prailgintume automobilio tarnavimo laiką. Aptarkime alyvos svarbą ir funkcijas.
Kas yra variklio alyva?
Variklinė alyva – tai įvairių medžiagų, naudojamų vidaus degimo varikliams tepti, derinys. Jas paprastai sudaro bazinės alyvos, papildytos priedais, apsaugančiais nuo dilimo, taip pat valikliais, dispergatoriais ir, jei tai daugiakomponentės alyvos, klampumo rodiklį gerinančiomis medžiagomis. Be pirmiau išvardytų pagrindinių sudedamųjų dalių, beveik visose tepalinėse alyvose yra korozijos ir oksidacijos inhibitorių. Variklio alyvą gali sudaryti tik bazinis tepalas, bet joje gali būti ir priedų, skirtų alyvai valyti, darbui esant itin dideliam slėgiui ir variklio komponentų korozijai išvengti. Variklinės alyvos pirmiausia yra bazinės alyvos, sudarytos iš naftos angliavandenilių, polialfaolefinų (PAO) arba jų mišinių įvairiomis proporcijomis, kartais pridedant iki 20 % masės esterių, kad pagerėtų priedų tirpumas.
Kokios yra variklio alyvos funkcijos?
Variklis yra automobilio širdis. Kita vertus, tepimo sistema veikia kaip kraujotakos sistema, tiekianti gyvybę teikiančią variklio alyvą. Be jos variklio dalys, kurios eksploatacijos metu intensyviai trinasi viena į kitą – alkūninis velenas, stūmokliai, guoliai – greičiau susidėvėtų ir sugestų. Be to, variklio alyva aušina ir taip pat padidina judančių variklio dalių sandarumą, todėl cilindre susidaro didesnis slėgis.
Šiuolaikinės variklinės alyvos praturtintos priedais, kurie:
- lėtina skysčio senėjimą,
- stabilizuoja klampumą nepaisant temperatūros pokyčių,
- apsaugo variklio vidų nuo korozijos,
- didina alyvos tepumą,
- mažina alyvos putojimo temperatūrą,
- mažina nuosėdų susidarymą ir neutralizuoja rūgštis.
Variklio alyvos keitimas. Intervalai ir jų nesilaikymo pasekmės
Ne paslaptis, kad alyvą ir alyvos filtrą pagal automobilį reikia keisti reguliariai, t. y. gamintojo nurodytais intervalais. Nepakeitimas arba pakartotinis vėlavimas gali būti pražūtingas varikliui. Lengviesiems automobiliams šis intervalas dažniausiai gali būti nuo 10 000 iki 30 000 kilometrų (nepriklausomai nuo to, ar alyva mineralinė, pusiau sintetinė, ar sintetinė), tačiau neprivalome laukti visų šių intervalų.
Nors su reguliariu alyvos keitimu ir technine priežiūra susijusi visa pramonė, alyvos keitimas yra palyginti paprasta paslauga, kurią automobilio savininkas gali atlikti pats. Ją atliekant alyva iš variklio išpilama, pakeičiamas filtras ir įpilama šviežios alyvos. Skirtingai nuo pavarų tepalų, variklių alyva tam tikru mastu yra veikiama degimo produktų, todėl eksploatuojant variklį joje kaupiasi mikroskopinės suodžių dalelės. Be to, alyvoje atsiranda mikroskopinių metalo dalelių. Tokios dalelės gali cirkuliuoti alyvoje ir trintis į sudedamųjų dalių paviršių, sukeldamos dilimą.
Nr. 24/11
Daugeliui vairuotojų variklinė alyva yra tiesiog papildomos išlaidos, reikalingos automobiliui prižiūrėti. Tačiau tiesa yra ta, kad alyvos keitimas yra bene svarbiausias dalykas, kurį galime padaryti, kad prailgintume automobilio tarnavimo laiką. Aptarkime alyvos svarbą ir funkcijas.
Kas yra variklio alyva?
Variklinė alyva – tai įvairių medžiagų, naudojamų vidaus degimo varikliams tepti, derinys. Jas paprastai sudaro bazinės alyvos, papildytos priedais, apsaugančiais nuo dilimo, taip pat valikliais, dispergatoriais ir, jei tai daugiakomponentės alyvos, klampumo rodiklį gerinančiomis medžiagomis. Be pirmiau išvardytų pagrindinių sudedamųjų dalių, beveik visose tepalinėse alyvose yra korozijos ir oksidacijos inhibitorių. Variklio alyvą gali sudaryti tik bazinis tepalas, bet joje gali būti ir priedų, skirtų alyvai valyti, darbui esant itin dideliam slėgiui ir variklio komponentų korozijai išvengti. Variklinės alyvos pirmiausia yra bazinės alyvos, sudarytos iš naftos angliavandenilių, polialfaolefinų (PAO) arba jų mišinių įvairiomis proporcijomis, kartais pridedant iki 20 % masės esterių, kad pagerėtų priedų tirpumas.
Kokios yra variklio alyvos funkcijos?
Variklis yra automobilio širdis. Kita vertus, tepimo sistema veikia kaip kraujotakos sistema, tiekianti gyvybę teikiančią variklio alyvą. Be jos variklio dalys, kurios eksploatacijos metu intensyviai trinasi viena į kitą – alkūninis velenas, stūmokliai, guoliai – greičiau susidėvėtų ir sugestų. Be to, variklio alyva aušina ir taip pat padidina judančių variklio dalių sandarumą, todėl cilindre susidaro didesnis slėgis.
Šiuolaikinės variklinės alyvos praturtintos priedais, kurie:
- lėtina skysčio senėjimą,
- stabilizuoja klampumą nepaisant temperatūros pokyčių,
- apsaugo variklio vidų nuo korozijos,
- didina alyvos tepumą,
- mažina alyvos putojimo temperatūrą,
- mažina nuosėdų susidarymą ir neutralizuoja rūgštis.
Variklio alyvos keitimas. Intervalai ir jų nesilaikymo pasekmės
Ne paslaptis, kad alyvą ir alyvos filtrą pagal automobilį reikia keisti reguliariai, t. y. gamintojo nurodytais intervalais. Nepakeitimas arba pakartotinis vėlavimas gali būti pražūtingas varikliui. Lengviesiems automobiliams šis intervalas dažniausiai gali būti nuo 10 000 iki 30 000 kilometrų (nepriklausomai nuo to, ar alyva mineralinė, pusiau sintetinė, ar sintetinė), tačiau neprivalome laukti visų šių intervalų.
Nors su reguliariu alyvos keitimu ir technine priežiūra susijusi visa pramonė, alyvos keitimas yra palyginti paprasta paslauga, kurią automobilio savininkas gali atlikti pats. Ją atliekant alyva iš variklio išpilama, pakeičiamas filtras ir įpilama šviežios alyvos. Skirtingai nuo pavarų tepalų, variklių alyva tam tikru mastu yra veikiama degimo produktų, todėl eksploatuojant variklį joje kaupiasi mikroskopinės suodžių dalelės. Be to, alyvoje atsiranda mikroskopinių metalo dalelių. Tokios dalelės gali cirkuliuoti alyvoje ir trintis į sudedamųjų dalių paviršių, sukeldamos dilimą.
Nr. 24/11