Įvertinimas
Šiandien Vyriausybė patvirtino įstaigų, kurių lėšos perkeliamos į sąskaitas valstybės ižde, sąrašą ir šių lėšų perkėlimo grafiką. Kaip ir buvo planuota, Finansų ministerijos kuriama sistema pirmosios įstaigos pradės naudotis šią vasarą, o iki 2028 m. sąskaitas valstybės ižde laipsniškai turės visos valstybės biudžetinės ir viešosios įstaigos. Centralizuotas sąskaitų administravimas leis racionaliau ir efektyviau valdyti valstybės pinigus – panaudoti laikinai laisvą likvidumą, mažinti trumpalaikį skolinimąsi ir skolinimosi išlaidas bei investuoti turimas lėšas.
Įdiegus Vieningos iždo sąskaitos informacinę sistemą (VIKSVA), biudžetinių įstaigų, dalies viešųjų įstaigų ir kitų subjektų sąskaitos bus atidarytos valstybės ižde, t.y., valstybės iždas biudžetinėms įstaigoms ir kt. subjektams teiks sąskaitų tvarkymo, mokėjimo operacijų vykdymo, valiutos keitimo paslaugas bei technines priemones, kuriomis sudaromos sąlygos atlikti įstaigų tvarkomų sąskaitų valdymo ir mokėjimo operacijas.
Šiuo metu biudžetinės įstaigos naudojasi komercinių bankų paslaugomis – darbas su skirtingais bankais reikalauja ženklių žmogiškųjų ir piniginių išteklių, o išskaidytos po skirtingas sąskaitas lėšos riboja jų valdymo efektyvumą.
„Įstaigoms bus užtikrinta galimybė laisvai disponuoti įstaigos lėšomis, turėti reikiamą sąskaitų kiekį, vykdyti mokėjimo operacijas, formuoti mokėjimo ruošinius ar gauti sąskaitų išrašus bei atlikti kitus elektroninėje bankininkystėje įprastus veiksmus. Žinoma, paslaugas plėsime, planuojame įdiegti momentinius mokėjimus ir kitus funkcionalumus“, – teigia VIKSVOS diegimo projekto vadovė, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorė Rasa Kavolytė.
Pirmiausia – birželį-liepą – į VIKSVA bus perkeliamos lėšos tų įstaigų, kurių apskaitą centralizuotai tvarko Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC), pvz., Finansų ministerijos, Muitinės departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Vyriausybės kanceliarijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir kt. (visą sąrašą įstaigų ir jų perkėlimo eiliškumą galite rasti čia) – viso 154 įstaigos.
Tolesniuose etapuose, VIKSVA bus plėtojama, apimant įstaigas, turinčias specifinius poreikius bei vykdančias dideles mokėjimų apimtims.
„Pavyzdžiui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administruojamų fondų ir teritorinių skyrių mokėjimai sudaro ypač didelę dalį visų įstaigų gaunamų bei atliekamų mokėjimų. Dėl šios priežasties šių įstaigų lėšas numatoma perkelti paskutiniame etape – 2027 m., kai bus užtikrintas ne mažesnis nei šiuo metu turimas įstaigų atliekamų operacijų sąskaitose operatyvumas ir funkcionalumas, mokėjimus apdorojant dideliais kiekiais. Galimybę laikyti lėšas valstybės ižde turės ir savivaldybės bei aukštosios mokyklos, tačiau tai nebus prievolė“, – sako R. Kavolytė.
Iš viso naująja sistema naudosis beveik 480 šiuo metu veikiančių biudžetinių, viešųjų įstaigų ir fondų.
VIKSVA sistema plėtojama siekiant centralizuoti paslaugas, suvienodinti procesus, mažinti administracinę naštą bei paslaugų kaštus, gerinti Iždo teikiamų paslaugų kokybę. Skaičiuojama, kad dėl sumažėjusių valstybės skolinimosi apimčių ir sąnaudų, biudžetinių įstaigų mokėjimų pavedimų bei sąskaitų aptarnavimo išlaidų, kasmet būtų sutaupoma apie 2,6 mln. eurų.
Papildoma informacija:
• Nuo 2020 lapkričio mėn. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas vykdo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistemos sukūrimas“, kurio vertė 3,3 mln. eurų (iš jų 2,178 mln. eurų planuojama panaudoti sistemos diegimui);
• Vieningos iždo sąskaitos (angl. Single treasury account) principas yra vienas plačiausiai taikomų viešųjų finansų valdymo srityje pažengusių valstybių būdų didinti valstybės piniginių išteklių valdymo efektyvumą – konsoliduoti valstybės lėšų surinkimą ir disponavimą vieningoje sistemoje;
• Šį principą taiko beveik visos labiausiai pažengusios pasaulyje viešųjų finansų valdyme Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybės narės.
• Siekiant perimti gerąsias praktikas bei pritaikyti jas valstybės piniginių išteklių valdymui, Lietuvoje buvo analizuojami Europos sąjungos šalių, tokių kaip Prancūzijos, Švedijos iždo valdymo pavyzdžiai.
