Įvertinimas
Dar šiais metais Lietuva turės naują ilgalaikę strategiją, kuri nubrėš kryptį, kaip gyvensime ateinančius 27 metus. Balandžio 5 d. posėdžiavusi Valstybės pažangos taryba iš esmės pritarė Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ projektui ir uždegė žalią šviesą tolesniam jo derinimui su institucijomis ir visuomene. Planuojama, kad Seimą jis pasieks šių metų birželį. Su Valstybės pažangos taryboje svarstytu Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ projektu galite susipažinti čia.
Pirminė dokumento versija, viešai skelbta 2022 m. gruodį, buvo patobulinta atsižvelgiant į viešosios konsultacijos su visuomene metu gautas pastabas. Rengėjai sulaukė iš viso daugiau kaip 400 pasiūlymų. Pasinaudojant šiais pasiūlymais buvo tikslinami šalies siekiai švietimo, tvarumo, demografijos ir kultūros srityse. Atsižvelgiant į organizacijų ir piliečių nuomonę, atnaujintas siūlomas vizijos šūkis – „Kelrodė Lietuva: valstybė, kurioje norisi gyventi ir kurti. Valstybė, kurią norisi saugoti“.
„Šitas dokumentas susistemina apie pusantro tūkstančio žmonių, kurie tiesiogiai dalyvavo jį rengiant teikdami savo idėjas ir pasiūlymus, mintis ir kartu išskiria pačias svarbiausias iniciatyvas, kurios gali suveikti kaip ateities gerovės svertai ir padėti Lietuvai tapti klestinčia šalimi. Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad kiekvienas Lietuvos pilietis šioje vizijoje pamatys save ir kad dokumentas įkvėps juos aktyviai prisidėti prie šalies kūrimo. Ne kas kitas, tik mes patys galime paversti šią viziją realybe – arba ne. Valstybė ir esame mes“, – sakė Valstybės pažangos tarybos narė, mokslinių tyrimų instituto „Visionary Analytics“ įkūrėja dr. Agnė Paliokaitė.
Numatoma, kad Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ bus nuolat peržiūrima ir atnaujinama, o jos įgyvendinimo stebėseną vykdys Vyriausybės kanceliarija, Seimo Ateities komitetas ir Vyriausybės strateginės analizės centras. Vizijos sėkmę rengėjams įsivertinti padės visuomenės laimės ir gyvenimo kokybės indeksai, taip pat planuojamų Lietuvos ilgalaikio socialinio tyrimo bei Šeimos ir gimstamumo tyrimo rezultatai.
Rengiant Lietuvos ateities viziją, Lietuvoje pirmą kartą buvo pritaikytas ateities įžvalgų metodas, kuris, be kita ko, pasižymi visuomenės, organizacijų ir suinteresuotų šalių įsitraukimu į procesą. Iki šiol rengiant „Lietuva 2050“ projektą talkino arti tūkstančio ekspertų ir 400 piliečių, įvyko daugiau kaip 50 renginių, buvo aplankyta 20 Lietuvos miestų ir miestelių. Susitikimai ir diskusijos apie ateitį bus tęsiamos.
„Tai, kad vykstant karui Ukrainoje tiek daug žmonių taip ilgai mąstė, kaip save turėtų matyti Lietuva ateityje, savaime yra labai vertinga. Karas užaštrino ir išryškino, ką reiškia jausti santykį su savo valstybe. Kad tu dirbi nuotoliu yra puiku, bet ar tu atvyksi iš nuotolio ir ginsi ją savo kūnu? Matome, kaip Ukrainoje yra naikinama kultūrinė atmintis. Lietuva tai irgi yra patyrusi istoriškai, todėl mes apie ateities scenarijus galvojame kitaip. Todėl tai, kas sugulė dokumente, tie tematiniai blokai ir svarbios mums kryptys, yra vertinga“, – sakė Valstybės pažangos tarybos narys, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas dr. Arūnas Gelūnas.
Visuomenės nuomonės dėl Lietuvos ateities vizijos projekto ir toliau yra laukiamos. Pastabas ir pasiūlymus dėl dokumento galima teikti raštu: siųsti el. paštu [email protected] iki pat birželio pradžios, kada Vyriausybė numato Lietuvos ateities vizijos projektą teikti Seimui.
Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA), Seimo Ateities komitetu ir Vilniaus universitetu. Įgyvendinama vykdant projektą „Įrodymais grįsto valdymo kompetencijų centro įkūrimas, Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-01-0025“, kuris finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Daugiau informacijos www.Lietuva2050.lt.
