Policijos duomenimis, vagystės vis dar yra dažniausias nusikaltimas Lietuvoje. Kasmet šalyje fiksuojama apie 10–12 tūkstančių tokių atvejų. Nusikaltėlių taikiniu tampa įvairus turtas – nuo vertingų asmeninių daiktų iki buitinės technikos ar transporto priemonių. Rodos, dažnas žino, kaip tinkamai rūpintis savo turtu, tačiau klaidų vis tiek padarome, be to, pamirštame apie tai įspėti ir savo vaikus.
Neatsargumas – dažniausias rizikos veiksnys
Nors Holivudo filmuose vagystės dažnai vaizduojamos kaip sudėtingos operacijos, realiame gyvenime itin dažnos spontaniškos vagystės, kuomet nusikaltėliai pasinaudoja žmonių aplaidumu ir neatidumu – be priežiūros paliktais daiktais, į galinę kišenę įkištu telefonu, automobilyje paliktu kompiuteriu. Tokie incidentai įvyksta akimirksniu, tačiau jų pasekmės gali būti skaudžios.
Ekspertai pabrėžia, kad daugumos vagysčių ir nuostolių galima išvengti, jei gyventojai atsakingiau rūpinasi savo turtu ir imasi prevencinių priemonių. Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas pastebi, kad geriausia prevencija – atsakingas požiūris į savo turtą. „Niekas geriau nepasirūpins jūsų daiktais, nei jūs patys. Rūpinkitės jais, laikykite saugiose vietose“, – teigia jis. Be to, apie rūpestį savo daiktais vertėtų pasikalbėti ir su vaikais, ne tik įspėti apie galimas rizikas, bet mokyti, kaip tinkamai saugoti daiktus.
Jam antrina ir Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas Sigitas Šemis. Anot jo, dauguma vagysčių įvyksta dėl mūsų pačių neatsargumo. „Kai mes nesaugome savo daiktų – paliekame telefoną ant palangės, nepasirūpiname dviračio spyna – asmuo, linkęs vogti, pamatęs tą daiktą nepraeina pro šalį ir jį pasisavina“, – teigia Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas S. Šemis.
Vienas iš įprastų aplaidumo pavyzdžių – neužrakintos namų durys. Tačiau pasitaiko atvejų, kai nusikaltėliai į gyvenamąsias patalpas patenka ir tuomet, kai būstas buvo tinkamai apsaugotas. Tokiose situacijose svarbiausia elgtis ramiai ir nesukelti pavojaus sau. „Vagys nėra smurtiniai nusikaltėliai, tačiau užklupti nusikaltimo vietoje jie gali panaudoti smurtą, norėdami apsisaugoti. Todėl rekomenduojama neiti į patalpą, į kurią galimai buvo įsilaužta“, – įspėja S. Šemis, ragindamas įsilaužimo atveju pirmiausia atsitraukti ir skambinti numeriu 112.
Dviračių vagystės – sezoninė grėsmė
Didžioji dalis vagysčių įvyksta viešosiose vietose, o viena populiariausių išlieka dviračių vagystė. Anot S. Šemio, tai sezoninis ir priešsezoninis nusikaltimas, daugiausia tokių atvejų fiksuojama nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, kai žmonės aktyviau naudojasi šia transporto priemone. Dažniausiai nusikaltėliai pasinaudoja tuo, kad dviratis paliekamas be tinkamos apsaugos – pririštas plonu trosu arba visai be spynos.
Policija pastebi, kad dviračių vagys veikia sistemingai – jie iš anksto pasiruošia, turi reikiamus įrankius ir ieško lengviausių taikinių. S. Šemis ragina dviratininkus nenumoti ranka į apsaugos priemones – dviratį rakinti tvirta, metaline „U“ formos spyna, o prireikus naudoti ir papildomą apsaugą.
Nors saugumo priemonės padeda užkirsti kelią tokiems nusikaltimams, vagystės atveju draudimas gali kompensuoti nuostolius. „Jei turtas buvo apdraustas ir asmuo turi visus dviračio dokumentus, patvirtinančius, kad jis buvo savininkas, gavus policijos atsakymą žalos atlyginimas paprastai trunka vos kelias dienas“, – teigia draudimo bendrovės Žalų departamento vadovas M. Balinskas.
Rūpinantis turto saugumu svarbus ir pačių gyventojų sąmoningumas – ar jie saugo daiktų įsigijimo dokumentus, registruoja įrenginių numerius, naudoja sekimo programėles. Tokia informacija padeda tiksliau identifikuoti pavogtą turtą ir supaprastina žalos atlyginimo procesą. Be to, S. Šemis priduria, jog daiktai, turintys unikalius numerius ar kitus individualius požymius, yra daug dažniau surandami ir grąžinami.
Laura Urbė
Šaltinis: Nyksciai
