Profesinė lyčių takoskyra darbo rinkoje dar gana ryški – daugeliui profesijų ir pareigybių būdingi stereotipai bei koncentracija konkrečiose veiklos srityse. Tai rodo Užimtumo tarnybos 115 tūkst. klientų ieškomo darbo prioritetų analizė visose šalies savivaldybėse.
Moterys dažniausiai renkasi rūpybos ir priežiūros, gydymo, mokymo, maisto gamybos, aprangos, grožio, sveikatinimo ir asistavimo sferas. Vyrai įprastai dirba metalo apdirbimo, transporto srityse, statybos, pramonės ir IT sektoriuose.
„Inovacijos ir skaitmenizacija reikšmingai dar nepakeitė karjeros pasirinkimų lyties aspektu. Stebime, kad ir toliau egzistuoja profesinė segregacija ir tam tikrų profesijų bendruomenėse stokojama lyčių įvairovės. Didesnė moterų įtrauktis į vyrų dominuojamas profesijas ir aktyvesnis vyrų įsitraukimas į tradiciškai feminizuotas darbuotojų grupes galėtų padėti spręsti trūkstamų profesijų ir tvaraus užimtumo iššūkius“, – teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Beveik vien moterys iki šiol renkasi mokytojų padėjėjo, vaikų priežiūros darbuotojo, slaugytojo padėjėjo, specialiųjų poreikių mokinių mokytojo, ikimokyklinio ar pradinio ugdymo pedagogo, maisto ruošimo padėjėjo, slaugos specialisto, medicinos įstaigos registratoriaus, personalo specialisto, kosmetologo, odontologo padėjėjo darbą. Vyrų šiose veiklos srityse – mažuma.
Lyčių disbalansą iliustruoja ypač rinkoje išsiskiriančios penkios profesijos, kurių darbuotojų ne visada pavyksta rasti greitai, kaip darbdaviai norėtų: slaugos specialisto darbo ieško 268 moterų ir tik 11 vyrų, kasininko – atitinkamai 481 ir 27, lopšelio-darželio auklėtojo – 119 moterų ir 1 vyras, psichologo – 145 moterys ir 12 vyrų, socialinių darbuotojų – atitinkamai 430 ir 45.
Tarp pageidaujančių įsidarbinti sveikatos specialistais ar jaunesniaisiais sveikatos specialistais dominuoja moterys – jos sudaro apie 85 proc. Kaip ir pernai, gerokai didesni lyčių skirtumai sveikatos specialistų grupėje stebimi tarp ieškančių akušerijos, slaugos, dietistų ir mitybos specialistų darbo – čia moterys sudaro daugiau nei 90 proc.
Pavyzdžiui, akušerijos specialisto darbo gegužės pradžioje ieškojo išskirtinai moterys, iš 300 norinčių įsidarbinti slaugos specialistais – 11 vyrų, iš 31 pageidaujančio dirbti dietistais ir mitybos specialistais – 2 vyrai.
Mažesni lyčių skirtumai – tarp norinčių įsidarbinti veterinarais ar gydytojais specialistais – čia vyrai sudaro apie trečdalį.
Net inžinerines kvalifikacijas įgijusios moterys dažniau renkasi sritis, susijusias su maisto produktų gamybos, rūbų ir tekstilės pramone. Štai maisto produktų ir gėrimų technologo darbo ieško 77 moterys ir 8 vyrai, o elektros inžinieriaus darbu domisi 111 vyrų ir 2 moterys.
Panaši situacija tarp vadovo kelią besirenkančių klientų. Moterys dažniau vadovo karjeros pageidauja personalo, maitinimo įstaigų, sveikatinimo paslaugų, apskaitos ir finansų srityse, vyrams patrauklesnės statytos, gamybos, IT vadovo pozicijos. Dažniausiai tik vyrai domisi statybos vadovo darbu – jie sudaro 96,6 proc. siekiančių įsidarbinti tokiose pareigose. Du trečdaliai vyrų pageidauja dirbti ir tiekimo ar platinimo, gamybos, informacinių ir ryšių technologijų vadovais.
Beveik po lygiai pasiskirsto ieškantys pardavimo ir rinkodaros vadovo darbo, tačiau čia vyrams patrauklesnės komercijos vadovo, moterims – rinkodaros padalinio vadovo pareigos.
Vyrų dominuojamos profesijos pastaraisiais metais nekinta. Tai – metalo apdirbimo ir panašių profesijų darbininkai (suvirintojai, šaltkalviai, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikai), kvalifikuoti statybos darbininkai, elektromechaninių ir elektroninių įrenginių mechanikai, vairuotojai, inžinerijos technikai, IT technikai.
Mažiau stereotipų ir daugiau lankstumo ieškant darbo – didžiuosiuose miestuose. Čia ieškantys vyrai šiek tiek atviresni tradiciškai moterų dominuojamoms profesijoms, o moterys dažniau domisi įprastai vyriškais laikomais darbais.
Pasak G. Sinkevičės, ryškesniems pokyčiams reikia laiko, gerų pavyzdžių, mentorystės ir aktyvesnių įtraukties programų: „ Visgi Vilniuje ir Kaune vyrai dažniau nei likusioje šalies dalyje domisi pardavėjo, kasininko, virėjo, žmonių išteklių vadovo, socialinio pedagogo, fizioterapeuto, bibliotekininko, buhalterio, socialinio darbuotojo darbu. Ir atvirkščiai – šiuose miestuose matome didesnį profesinių pasirinkimų proveržį – moterys dažniau nei kitur ieško IT ar inžinerijos specialisto darbo, vadovo pareigų statybos, gamybos ar IT srityse.“
Vilniuje darbo ieško pusė visų šalies moterų, pageidaujančių įsidarbinti statybos vadovėmis, ir du trečdaliai siekiančių vadovaujančių pareigų IT ir ryšių technologijų srityse. Sostinėje – ir pusė visų vyrų, besidominčių žmonių išteklių vadovo arba finansų vadovo pareigomis.
IT specialisto darbo ieškančių moterų registruota pusėje šalies savivaldybių, vyrų – beveik visose. Daugiau nei pusė (56,6 proc.) tokių moterų – Vilniuje. Vyrų koncentracija sostinėje mažesnė nei moterų: vilniečiai sudaro 45,7 proc. visų šalies vyrų, besidominčių IT specialisto darbu.
Pardavėjo darbą daugiausiai renkasi moterys (89,2 proc.). Vyrai tarp kasininko darbo ieškančių tesudaro 5,3 proc., tarp parduotuvių pardavėjo – 8,7 proc. Kasininko darbo vyrai ieško tik 10 savivaldybių, moterys – beveik visose (51). Atviresni šiems darbams – didžiųjų šalies miestų (Vilniaus ir Kauno) vyrai. Vilniuje tarp kasininko darbo ieškančių vyrai sudaro 8,7 proc., Kaune – 9,5 proc. (šalies vidurkis – 5,3 proc.).
Šaltinis: Nyksciai
