Tegu nesupyksta didžiųjų miestų gyventojai, bet gražiausias man – gimtasis miestas Klaipėda. Ir Vilnius, ir Kaunas turi gražius senamiesčius, bet daugiausia sentimentų man sukelia senamiestis Klaipėdoje palei Danės krantinę.
Tad ši apžvalga bus skirta užeigai „Pilies uostas“, įsikūrusiai šalia piliavietės.
Vadindamas šią įstaigą užeiga nesuklydau, ir nuo šiol minėsiu ne tą maitinimo įstaigos statusą, kurį ji sau priskyrė, o tą, kurio ji, mano nuomone, yra labiausiai verta. Tad skaitykite apžvalgą ir komentaruose parašykite, ar pritariate tokiam mano vertinimui.
Nors „Google“ rasta informacija skelbė, kad užeiga atidaryta, pamačius lauko terasoje demonstratyviai ant stalų užverstus kėdžių atlošus susidarė įspūdis, kad šiandien ji nedirba.
Bet užėjus vidun ir tuščioje užeigos salėje pamačius ant baro kėdės sudribusį padavėją, kurio veide nesimatė jokios šypsenos pamačius naujus klientus, supratau, kad viena restorano terasa specialiai laikoma uždaryta, kad ponas netrikdamas galėtų snūduriuoti prie baro.
Džiaugiuosi, kad meniu mums atnešė ir aptarnavo kita padavėja. Nes matydamas vaikiną, imituojantį darbą terasoje, susidarydavo mintis, kad jis tuoj tuoj sustos ir stovėdamas numigęs kelias minutes, eis toliau.
Na ką gi, verčiame meniu. Pirmame lape besipuikuojantys libaniečių virtuvės patiekalai greičiausiai didelio klientų susidomėjimo nesulaukia. Negelbėja net tai, kad šiuos patiekalus, skirtingai nei kitus, ruošia atviroje pavėsinėje, kurioje dirbančius virėjus gali stebėti klientai.
Paklausite, iš kur tokios išvados? Tai gali pastebėti bet kas, kas yra dirbęs maitinimo sferoje. Jei šiame restorane būtų populiari libaniečių virtuvė, tai kepsninėje anglys rusentų nuolat. Bet tai, kad vos gavus užsakymą, tuščia kepsninė buvo užpildyta anglimis ir imtasi gaminti vieną ar porą patiekalų, rodo tik tiek, kad pastoviai laikyti rusenančias anglis nėra tikslinga, nes gaunama mažai užsakymų.
Tad grįžtame prie užeigos statuso. Pirmuosius ženklus, kad ši vieta neturi nieko bendra su restoranu, parodė gėrimai. Tiksliau, ne patys gėrimai, o taurė, į kurią vienas iš jų buvo įpiltas. Neminėsiu vienos žinomiausių alaus daryklos pavadinimų, bet restorane gauti į jos taurę įpiltą kito aludario alų būtų apgailėtina, bet užeigoje tai, manau, normalu.
Aptarę gėrimus sulaukiame sriubų. Visada galvojau, kad Klaipėdoje, kadaise buvusiame žvejybiniame uoste, žuvienės virimo tradicijos išliks dar ilgai. Ir miesto svečiai bus džiuginami skania žuviene bet kurioje maitinimo įstaigoje. Bet su metais žuvienė išsigimė – daugelis maitinimo įstaigų visą dėmesį sukoncentravo į sriuboje plūduriuojančias jūros gėrybes ir gražesnį jų išdėliojimą lėkštėje. Visiškai pamiršdami žuvies sultinį ir tai, kad kelių skirtingų žuvų nuoviras yra viena iš sudedamųjų šios sriubos dalių.
Žuvienė – 6,00€
Tad mums atnešta sriuba puikavosi tik jūros gėrybėmis ir darė virtuvei gėdą sultiniu, kuris buvo toks liūdnas, kad apverkdamas jį sunaudojau net pusę popierinių servetėlių iš stovelio ant mūsų stalo.
Čili sriuba – 6,00€
Aitriųjų paprikų sriuba buvo padekoruota su meile. Tie keli kukurūziniai traškučiai, sūrio kupstelis ir milžiniška Chalapos paprika centre – daug žadantis vaizdelis.
Bet pirmi šaukštai sriubos – ir jau matau, kaip Katinienės ranka siekia likusių popierinių servetėlių. Jai jų prireikė ne aitrumui, besiveržiančiam per akis, nušluostyti, bet dėl to paties liūdesio, kuris ją apėmė po kelių šaukštų sriubos.
Gavęs progą paskanauti aitriųjų paprikų sriubos, ir aš padariau išvadą, kad paprika čia ne dėl grožio, ji skirta aitrumui sriuboje sukurti. Bet ji nėra tokia aitri, kad suteiktų šiai sriubai žavesio, kurio tikėjomės.
Sriuba sutrinta kone iki vientisos masės, ir kadangi aštrumu tik vos vos kvepia, ja būtų galima pamaitinti net vaikus, kurie su besikalančiais pirmaisiais dantukais namuose gauna panašią į šią trintą košelę.
Pamatęs pagrindinius patiekalus ir nužvelgęs prie jų patiektus stalo įrankius aš grįžtu prie to užeigos statuso, nes bent kažkiek save gerbiantis restoranas žino, kokie peiliai yra patiekiami ne tik prie jautienos kepsnių, bet ir prie žuvies, šiuo konkrečiu atveju – sterko.
Sterkas keptas svieste -18,00€
Pradėkime nuo sterko. Jei jūsų metų amžiaus vaikas atsisakytų valgyti aukščiau minėtą aitriųjų paprikų sriubą, tai galėtumėt jam užsakyti čia ruošiamą sterką. Jis kepamas be prieskonių, todėl jūsų mažyliui puikiai tiks. Bėda tik ta, kad čia nemoka išpjauti žuvies filė – ji lyg ežiukas nusėta ašakomis.
Meniu skelbiama, kad žuvis bus patiekiama su jaunomis bulvytėmis. Tiems, kas nežino, pasakysiu, kad tai mažytės vos kelių centimetrų dydžio bulvytės, kurios dažniausiai patiekiamos nepjaustytos. Bet tai tik restoranų praktika, o šioje užeigoje vietoje jaunų bulvyčių puikiai sueina ir eilinės bulvės, tiksliau, apkepti jų ketvirčiai.
Keista, bet ir grilyje keptos daržovės buvo be prieskonių. Toks jausmas, kad sterko receptūrą sudarė koks dietologas.
Pilies uosto firminė jūros gėrybių keptuvėlė – 16,50€
„Pilies uosto“ firminė jūros gėrybių keptuvėlė buvo tai, dėl ko aš, eidamas pro šalį, čia dar kartą prisėsčiau. Puikus troškinukas su kiek salstelėjusio pomidorų poskonio padažu, paskrudintu prancūzišku batonu kiek nuramino viduje susikaupusį nusivylimą šia vieta.
Jei sterkas ir numušė Katinienės iniciatyvą ieškoti naujų restoranų, ir ji man net pagrasino, kad visą rugsėjo mėnesį galėsiu vienas pats užsiiminėti eksperimentais, jos širdyje susikaupusius ledus kiek aptirpdė sūrio pyragas. Gaivus mažytis desertas man suteikė vilties, kad po savaitės į zyliones per dar nepažintus restoranus išsiviliosiu ir Katinienę, ne vienas miauksėsiu per Lietuvą.
Sūrio pyragas – 6,00€
Reziumuoju. Pliusas užeigai „Pilies uostas“ – mus aptarnavusi padavėja. Ji puikiai sugėrė mūsų išsakytą kritiką, o sprendžiant pagal veido išraišką, matėsi, kad mus supranta. Tad tos virtuvės „kliurkos“ niekaip neatsiliepė jos arbatpinigių dydžiui.
Lauko terasoje daugiau kaip pusę stalelių buvo užsėdę užsieniečiai. Manau, tai viena iš priežasčių, kodėl taip atmestinai dirba virtuvė.
Antra priežastis – administratoriaus nebuvimas, nes restorane, skirtingai nei užeigoje, prie mūsų būtų priėjęs administratorius ir išklausęs kritiką. Ir jau vėliau aptariant tai su virtuve, jo nuomonės labiau įsiklausytų ten dirbantieji.
Labai gaila, kad būnant tokioje geroje vietoje, nesugebama užtikrinti maisto kokybės. O žinant, kokia didžiulė konkurencija tarp maitinimo įstaigų šioje senamiesčio dalyje, nesistebėjau, kodėl „Pilies uosto“ terasa pustuštė, o pagrindinis kontingentas joje – užsieniečiai. Vietiniai, manau, jau atsirinkę, kur jauku ir skanus maistas.
O rašydamas apžvalgą ir peržiūrėjęs „Pilies uosto“ puslapį feisbuke susidariau nuomonę, kad stiprioji šios užeigos pusė – ne pagrindinis meniu, o dienos pietūs. Tad vertinu 3/5 ir tikiuosi, kad joje atsiras kokių nors pasikeitimų.
Pilies uostas
Priešpilio 4, Klaipėda 91240
