Kadangi Katinienė po mano paskutinės apžvalgos vis dar rodo savo ožius ir atsisako su manim vykti kur pietauti, naujai apžvalgai aš pasitelkiau savo tėvelius.
Ir važiuodamas su jais į „Šalia kelio karčema“ supratau, kad tokia išvyka nušausiu du zuikius vienu šūviu. Ir tėveliams dieną praskaidrinsiu, ir galėsiu juos pasitelkti vertinimui. Nes pasigirsta kalbos, kad mes su Katiniene tiek visko jau aplankę ir „išpindėję“, kad per daug prie visko kabinėjamės.
Tad šį kartą vertinimas bus dviejų komisijų. Vienai atstovausiu aš, o kitai – mano tėveliai. Ir pažiūrėsime, ar nuomonės dėl patiekalų stipriai išsiskirs.
Jei neklystu, paskutinį kartą „Karčemoje“ buvome prieš gerus 5 metus. O užėjus vidun ir nužvelgus interjerą atrodo, kad buvome vakar. Jei neklystu, niekas nepasikeitę, ir jei mano atmintis nešlubuoja, net staltiesės ant stalų tos pačios…
Laiką vizitui pasirinkome, kada tikėtina rasti mažiausiai lankytojų, darbo dieną gerokai po tradicinių dienos pietų. Kaip ir tikėjomės, užeigą radome pustuštę.
Idealiausias laikas testuoti maitinimo įstaigą yra tada, kada joje mažai svečių – tuomet virtuvės darbuotojai neskubėdami pridaro mažiau klaidų.
Meniu taip pat nelabai pakitęs, pakitusios tik kainos. Bet jos kilo visur, čia jos irgi šoktelėjo, sakyčiau, ženkliai.
Kadangi atvažiavome gerai praalkę, ilgai nesirinkome ir užsisakėme gan greitai. Pirma paprašome atnešti tris sriubas, po jų – tarpinius – silkę su karštomis bulvėmis ir kraujinius vėdarus. O suvalgę užsakytus patiekalus rinksimės pagrindinius.
Džiaugiuosi, kad šiuolaikinėmis technologijomis naudojasi ne tik didmiesčių maitinimo įstaigos, bet ir pakelės karčemos.
Padavėja prie stalo suveda užsakymą į delninuką, jis iškart atspausdinamas virtuvėje, ir virėjos kimba jį gaminti.
Liūdniausia, kad „Karčemoje“ tas naujoves įsisavino ne iki galo. Programėlė turi tokią funkciją, kuri padeda suplanuoti patiekalų gamybą virtuvėje. Bet „Karčemoje“ vienai padavėjai atnešus sriubas, ir iš paskos kitai atnešus silkę su karštomis bulvėmis, supratau, kad ne visas galimybes išnaudoja.
Valgydamas sriubą ir stebėdamas, kaip šąla bulvės prie silkės, prisiminiau šioje vietoje tinkantį posakį: skuba kaip nuogos į pirtį.
Kadangi prie vieno stalo sėdėjau su savo tėveliais, merkti savo šaukšto į jų lėkštę nebuvo didelis nusižengimas, nes kažkada gyvenant pas tėvus toks skanavimas buvo dažnas ir nekėlė kažkokių nemalonių pojūčių.
Lašišos sriuba 0,5p. – 3,00€
Įdomu buvo klausytis jų komentarų apie sriubas. Visi trys sutarėme vienbalsiai: lašišos sriubos sultinys ne tik beveik neturėjo žuvies poskonio, bet, kaip mama išsireiškė, – kažkoks vandenėlis. Bet tai, kad sriuboje ji rado lašišos, paneigė mūsų pamąstymus, kad gal tai kokia kita sriuba, o ne žuvienė.
Čili sriuba 0,5p. – 2,70€
Čili sriuba liko tik vos paragauta. Pakabinęs šaukštą ir pastūmęs lėkštę į šoną pagalvojau, kad aš išties „išpindėjęs“, bet kai man pritarė ir jos paskanavę tėvai, aš kažkiek net kiek apsidžiaugiau.
Bet ne dėl to, kad sriuba per silpna savo skoninėmis savybėmis, o dėl to, kad sugebu išlaikyti blaivią vertinimo kartelę, atitinkančią maitinimo įstaigos statusą.
Ir jei tai būtų aukšto lygio restoranas, aš abi šias sriubas būčiau gražinęs atgal į virtuvę. Bet kai esi karčemoje, gali jas suvalgyti, tačiau iki pagyrų joms toli.
Šaltibarščiai 0,5p. – 2,70€
Užtai šaltibarščiai egzaminuojančios komisijos patikrą praėjo puikiai.
O kitaip ir būti negali. Gal ir gali karčemos virėjos nemokėti virti čili sriubos ar sodrios žuvienės, bet šaltibarščius turi mokėti gaminti kiekviena Lietuvos gaspadinė.
Silkė su bulvėmis 0,5p. – 3,50€
Nors bulvės prie silkės ir buvo atvėsusios, sprendžiant pagal tai, kaip greit ją suvalgė tėvelis, ji jam patiko, bet man asmeniškai pati silkė buvo praradusi skonį dėl acto marinate. Sutinku, kad marinuojant silkę actas neišvengiamas, bet ši man paskanavus pasirodė buvusi marinuota viename acte.
Kraujiniai vėdarai buvo patiekti iškart po sriubų – būtent tuo laiku tikėjomės kartu su jais sulaukti ir silkės su karštomis bulvėmis.
Kraujiniai vėdarai – 7,00€
Nužvelgęs nemažą kiekį vėdarų, matydamas mane vartantį meniu ir renkantį pagrindinius patiekalus, tėvukas, ištaręs, kad jam gal užteks ir vėdarų, susiaurino mūsų tolimesnį pasirinkimą iki dviejų patiekalų.
Liūdna, kad „Karčema“ iš paukštienos gali pasiūlyti tik vištieną. Bet įkalbėjęs mamą paragauti jaučio žando, sau užsisakiau kiaulienos didkepsnį.
Kol kepė užsakyti kepsniai, klausydamiesi tėvuko liaupsių vėdarams su mama gurkšnojome girą. Nors abi naminės duonos ir šaltalankių giros buvo skanios, aš asmeniškai pirmą kartą paragavęs šaltalankių giros užsakysiu jos dažniau. Ji man kiek mažiau saldi ir su lengva rūgštele.
Nežinau, kas sudarinėja „Karčemos“ virtuvėje patiekalų receptūras, bet tam, kas sudarinėjo jaučio žandų receptūrą, reikėtų nukapoti rankas.
Jautienos šmotas – 14,00€
Net šiuolaikiniuose baruose, kur pagrindinis visus patiekalus lygintis ingredientas yra gruzdintos bulvytės, virėjai žino, kad skaniausi jaučio žandai – patiekti su bulvių koše.
Kodėl taip sugadino patiekalą „Karčemos“ virėjai, man nuostaba. Negi sunku pasidomėti, su kuo konkreti mėsa geriau dera.
O kodėl garnyrui buvo nuspręsta patiekti morkų bei kopūstų salotas, suprasite pažvelgę į man patiekto kiaulienos didkepsnio lėkštę.
Žinoma, kad valgant su gruzdintomis bulvytėmis jautienos žandai buvo sprangūs, ir padažas sodriems jautienos žandams mano akiai buvo per riebus.
Kažkada rašiau apie garnyrą prie žandų, bet pasikartosiu, kad geriausiai prie šio patiekalo be jau minėtos bulvių košės tiktų švelnus, neprisodrintas prieskoniais padažas, o taip pat marinuotos daržovės, kurios amortizuotų sodrią jautieną.
Kiaulienos didkepsnis – 12,00€
Kadangi turiu su kuo lyginti, tai žvelgdamas į kiaulienos didkepsnį, prisiminiau garsią frazę iš filmo „Zero II“. Ten vienas iš filmo veikėjų, išgirdęs kiek policininkas nori už policininko uniformą, ištarė frazę, kuri jau tapusi kultinė, ir kuria žmonės pabrėžia kainos neatitikimą prekei.
Visų pirma lėkštėje gulėjo ne didkepsnis, nes didkepsnis – nuo žodžio „didelis“, o ne nuo „kepsnys“. Apie 200 g pigiausios kiaulienos, ne ką brangesnių daržovių po gerą valgomą šaukštą, po skiltelę agurko ir pomidoro, kelios jaunos gruzdintos bulvytės – su didžiausia pagarba „Karčemai“ – negali kainuoti 12€.
Karčemos, užeigos ir kavinukės, įmantriais poskoniais pasižymėti negalinčios turi klientus stebinti patiekalų dydžiais. Juolab, kad, kaip minėjau, tiek mėsa, tiek daržovės pigiausios, lyginant su kitų galvijų mėsa, ar kitomis daržovėmis.
Net jei kelias pro jus veda į Mažeikius, naftininkų miestą, kepsnys vis vien negali tiek kainuoti, nes jūs esate ne Palangoje Basanavičiaus gatvėje, o kažkur kaime šalia kelio. Ir pas jus atvažiuoja daugiausia vidutines pajamas gaunantys žmonės.
Bijau įsivaizduoti, kokio dydžio yra pusė šio patiekalo porcijos už 6€. Greičiausiai su garnyru jis telpa arbatos puodelio polėkštėje.
Nepaminėjau mus aptarnavusios padavėjos. Jokių priekaištų jos darbui neturiu, išskyrus mažytę kliurką su silkės ankstyvu patiekimu.
Džiugu, kad nors ir buvo jau pilni pilvai, o mama jaučio žandų patiekalą buvo paprašiusi supakuoti išsinešti, padavėja mus įkalbėjo paskanauti desertų.
Tad jau ne pirmą kartą skanauti vietinės gamybos šaltalankių pasakiški ledai ir ne ką prastesni obuolių pyragas, kurį, deja, prieš patiekiant virtuvė persistengė bešildydama. Mama, liaudiškai tariant, po pirmo pyrago kąsnio nusidegino liežuvį.
Naminiai šaltalankių ledai – 5,00€
Obuolių pyragas 0,5p. – 4,00€
Reziumuoju. Su paliktais arbatpinigiais skaičiuojant trise pravalgėme kiek daugiau kaip 70€. Gal suma būtų buvusi kiek didesnė, jei sriubas ir silkę būtume ėmę ne po pusę porcijos, bet pilnas. Bet greičiausiai kaip nujausdamas, kad jos nėra to vertos, užsakiau mažesnius kiekius.
Bet štai vertinant mūsų požiūriai su tėveliais išsiskyrė: jie siūlė vertinti 4/5. Bet mano nuomone, toks balas šį kartą „Karčemai“ būtų per aukštas, aš vertinu 3/5.
Kalbant apie kainas, skirtingai nei mano tėveliai, aš esu apvažiavęs daug ir turiu su kuo lyginti. Ir lyginant su panašaus lygio baru Šilutėje – ten ir porcijos didesnės, ir kainos mažesnės, ir maistas, bent jau man skanesnis.
Pastebiu tendenciją, kad augant maitinimo įstaigos populiarumui pradeda mažėti porcijos, augti patiekalų kainos ir prastėti patiekalų skonis.
Džiugu, kad bent duonos skonis nepakitęs, tad du kepaliukus pasiėmėme su savimi namo.
Vasara jau netrukus, ir lankytojų srautas šoktelės dvigubai, jei ne trigubai, ir jei dėl maisto kokybės nebus pasistengta, vaizdelis šviečiasi dar liūdnesnis.
„Šalia kelio karčema“
Plungės g.3 . Kumžaičių km. Kulių sen. Plungės r.
