Dievas kurdamas Adomą ir Ievą, greičiausiai, net nepagalvojo, kiek galvos skausmo užkrauna vyrams sukurdamas moteris.
Žinoma, čia tiktų frazė – be moterų vyrams būtų liūdną. Bet dažnokai būna taip, kad jūs, moterys, džiaugsmą sumaišote su galvos skausmu.
Tai rašydamas turiu galvoje savo Katinienę, kuri turėtų lyg ir džiaugtis, jog dažnai lankomės restoranuose, ir retai gaminame maistą namie, bet su ja viskas būna atvirkščiai.
Štai ir šį kartą, trumpas jos džiugesys, dėl to kad pietausime restorane, vos užėjus į restoraną virto lavina priekaištų man.
Suprask, tos dienos jos aprėdai nelabai tiko prie prabangaus restorano “Felsner” interjero. Kažkiek tą Katinienės pyktį nuslopino tai, kad restoranas buvo pustuštis. Nėra svetimų akių, nėra ir problemos.
Pasirenkame staliuką. Pradedame vartyti padavėjos mums atneštus meniu, ir čia iškyla nauja problema.
Ir ją lygioje vietoje sukuria vėl, ne kas kitas, o Katinienė. Šį kartą pamiršusi drabužių temą, ji susinervina dėl to, kad jai sunku išsirinkti ką jai valgyti. Pasirodo ji su mielu noru paskanautų visų patiekalų.
Vieną pridėję, kitą atėmę, ir taip kelis kartus, mes pagaliau padarome užsakymą, ir aš lengviau atsikvėpęs, gurkšnodamas maišytas apelsinų – greipfrutų sultis pagaliau galiu ramiai mėgautis lyrine melodija studijuodamas restorano interjerą.
Buvo ir mažytis komplimentas nuo šefo.
Vakaro sriuba – 6,00€
Tą vakarą vakaro sriuba buvo – žuvienė. Ir Katinienė nors ir buvo surūgusios nuotaikos, bet sriubai jokių pretenzijų neturėjo. O ir aš paskanavęs sriubos jai išsakiau tik komplimentus. Trinta žuvienė su mažyčiais žuvies bei daržovių fragmentas, su puikiai išreikštu žuvies sultinio poskoniu būtų ištirpdžiusi net Grinčo širdyje ledus, tad su kiekvienu sriubos šaukštu aš stebėjau kaip Katinienės veide skleidžiasi nors ir vos pastebima, bet šypsena.
Tuno tartaras – 16,00€
Mažytis šedevras lėkštėje buvo tuno tartaras. Tunas tai toks dievo tvarinys, kurį svarbu nesugadinti prieskoniais, neužgožiant pačios žuvies skoninių spalvų. Ir galiu pasakyti, kad restorano virtuvės šefas šią mintį puikiai įgyvendino.
Pagrindiniai patiekalai buvo meniškai išpildyti lėkštėse, sudėti papuošimai, kuriems sudėti reikia nemažai laiko. Net kremas prie “Oto” žvilgėjo. Tik gal kukurūzas prie žuvies nederėjo. Bet tai mano nuomonė.
Mes ilgai grožėjomės patiekalais kol pagaliau išdrįsome tą grožį stalo įrankių intervencijos pagalba sugadinti.
Otas – 20,00€
Otui jokių pretenzijų neturėjo ir Katinienė. O valgydama žuvį ji baigė pamiršti tas problemas, kurias iškėlė tik užsukusi į restoraną.
Antienos filė – 17,00€
Bet štai antienos kepsniui koją pakišo druska. Bet tai ir vėl, tik mano nuomone, antiena buvo šiek tiek persūdyta. Visa kita lėkštėje puikiai draugavo su prieskoniais.
Išsakę pastabas padavėjai, po kelių minučių prie mūsų stalelio sulaukėme virtuvės šefo. Apie nemalonius atradimus papasakojau ir jam.
Malonu buvo stebėti profesionalo reakciją, jis nebandė manęs įtikinėti, kad taip ir turi būti su antiena, arba kad būtent toks druskos kiekis jai ir reikalingas.
Jis tiesiog atsiprašė manęs ir norėdamas pakelti nuotaiką pasisiūlė pavaišinti mus desertais.
Creme brulee
Jogurtinis desertas
Reziumuoju. Jauki aplinka, puikiai priderinta muzika ir kas svarbiausia – skanus maistas. Jei ne ta mažytė klaidelė su antimi, viskas būtų buvę idealiai. Bet tas šefo gestas, su išėjimu prie stalelio, ir svečio kritikos išklausimas, bei problemos greitas sprendimas, neleidžia vertinant man mažinti bendro balo.
Tad restoranui “Felsner” rašau 5/5, ir džiaugiuosi dar vienu puikiu restoranu mano gimtajame mieste Klaipėdoje. O jei užsuksite čia su svečiais manau tikrai nenusivilsite.
“Felsner”
Jūros g. 23, Klaipėda
