Audronė Pajarskienė skunde nurodo plačiai eskaluotą UNESCO paraiškos istoriją, kurioje ji tebuvo vadybininkė. Pateiktoje lentelėje nurodoma, kad šios paraiškos lyderis – meras Sigutis Obelevičius, o paraiškos vadovė buvo mero patarėja Vaida Jucienė. A. Pajarskienė tebuvo vadybininkė, tačiau jai buvo pavesta rengti paraišką, tuo tarpu meras, kaip lyderis, kaip teigia A.Pajarskienė, nė viename susitikime nedalyvavo, į elektroninius laiškus neatsakinėjo. V. Jucienei tapus mero patarėja, jos iniciatyva į komandą buvo įtraukta nauja Istorijų dvarelio darbuotoja Orinta Kelpšaitė, kuri ir nusiuntusi UNESCO dokumentą, po kurio iš UNESCO LT sekretoriato atkeliavo kritiška nuomonė dėl paraiškos. A. Pajarskienė teigia pati prašiusi pradėti tarnybinį patikrinimą, kurio metu būtų atsakyta, kiek buvo jos, ir kiek administracijos bei rajono vadovų atsakomybės, tačiau to nebuvo padaryta, o komentaruose tiek meras, tiek administracijos direktorė, pasak A.Pajarskienės, žarstė ją žeminančius komentarus.
Publikuojame A.Pajarskienės raštą (kiek patrumpintas, – red past.)
2021 m. kovo 19 d. man buvo nukreiptas direktorei adresuotas UNESCO Lietuvos sekretoriato elektroninis laiškas, kviečiantis savivaldybes teikti paraiškas į Kūrybiškų miestų tinklų programą.
Balandžio 8 d., t. y. nuo kvietimo teikti paraišką gavimo praėjus 3 savaitėms, buvau pakviesta į Savivaldybės vadovų pasitarimą dėl UNESCO paraiškos. Pasitarime, kuriame pradžioje dalyvavo Savivaldybės meras, mero pavaduotojas, administracijos direktorė ir jos pavaduotoja, pristačiau visas anksčiau direktorei elektroniniame laiške išvardintas galimybes ir grėsmes dėl paraiškos rengimo. Nepaisant visų mano išsakytų abejonių ir argumentų dėl labai abejotinų galimybių tinkamai ir laiku paruošti paraišką (tiksliau sakant tai buvo visai ignoruojama ir apie tai net nekalbama), Savivaldybės vadovai nusprendė, kad Savivaldybė paraišką turi rengti. Tai buvo labai netikėta – nuo pirminės žinios apie kvietimą teikti paraiškas iki rajono vadovų sprendimo buvo praėjusios jau 3 savaitės, o laikas paraiškos rengimui buvo ypač svarbus. Vykusiame vadovų pasitarime buvau informuota, kad į paraiškos rengimą planavusi jungtis Istorijų dvarelio darbuotoja Vaida Jucienė pradės dirbti mero patarėjos pareigose Savivaldybėje, tad tiesiogiai nebeliko vieno (gal ir pagrindinio) žmogaus, kuris būtų techniškai pildęs paraišką. Man iškėlus klausimą, ar būtų galimybė sudaryti sąlygas mano darbo laiką skirti tik paraiškos rengimui ar kaip kitaip suorganizuoti mano darbo grafiką, nes esamu atveju paraišką man tektų rengti vakarais ir savaitgaliais, administracijos direktorė replikavo: „O ką gi tu iš viso dirbi?“. Į tokią užgaulią, sarkastišką ir cinišką repliką pasitarime dalyvaujantys asmenys nereagavo, ją priėmė kaip tinkamą bendravimo formos išraišką. Man pradėjus reikalauti, kad tokiu atveju būtų aiškiai įvardintas darbo komandos lyderis, po ilgų abejonių juo tapti sutiko Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius.
Šiuo atveju, atsižvelgiant į sprendimą, kad UNESCO paraiškos rengime dalyvaus savivaldybės meras, jo patarėja, aš (savivaldybės administracijos valstybės tarnautoja), taip pat Vilniuje veiklas vykdantis programos „Vaikų žemė“ vadovas Justinas Vancevičius, tokia darbo grupė turėjo būti sudaryta mero potvarkiu. Atitinkamai į mero potvarkiu sudaromą darbo grupę aš turėjau būti deleguota savo tiesioginio vadovo, t. y. direktorės, nes tik ji mano atžvilgiu galėjo duoti man valdingus nurodymus. Kaip paaiškėjo vėliau, aš ne tik nebuvau jokiu oficialiu raštu direktorės deleguota į darbo grupę UNESCO paraiškos rengimui, tačiau tokia darbo grupė oficialiai net nebuvo sudaryta.
Rengti paraišką buvau palikta viena, nes jokių direktorės nurodymų ar patarimų, kaip organizuoti tarptautiniam konkursui skirtos paraiškos rengimo veiklas, nesulaukiau.
Paraiškos rengimo laikas buvo labai sunkus ir įtemptas. V. Jucienei tapus mero patarėja, jos iniciatyva į komandą buvo įtraukta nauja Istorijų dvarelio darbuotoja Orinta Kelpšaitė (Žiliukienė). Ji tikino turinti asmeninių pažinčių UNESCO LT sekretoriate, todėl apsiėmė tarpininkauti konsultuojantis dėl paraiškos turinio. Dėl pagrindinių darbų Savivaldybės administracijoje (buvau skyriaus vedėja ir kurį laiką tuo pačiu dar vykdžiau vyriausiosios specialistės kultūrai funkcijas), rengiant ir sisteminant paraiškos turinį man teko dirbti vakarais ir savaitgaliais. Tai patvirtina darbo grupės nariams siunčiamų mano elektroninių laiškų laikai. (Priedas 3.5.) Pabrėžtina, kad komandos lyderis meras S. Obelevičius ir mero patarėja V. Jucienė iki numatyto laiko nebuvo atsakę nei į vieną mano laišką su prašymais pateikti nuomonę ir net nereagavo į mano siunčiamą informaciją bei prašymus teikti siūlymus ar dalintis savo parengta informacija.
Vertindama tai, kad paraiškos pateikimo terminas artėja, inicijavau kelis komandos susirinkimus nuotoliniu būdu, kuriuose savivaldybės meras, darbo grupės lyderis, nedalyvavo.
Po vieno iš tokių susirinkimų, 2021 m. gegužės 4 d. vakare, O. Kelpšaitė (Žiliukienė) per Facebook grupę informavo visus, kad traukiasi iš komandos, nes esą ji mananti, kad dar daug kas nepadaryta ir, kad turi kritišką nuomonę iš UNESCO LT sekretoriato dėl mūsų teikiamos paraiškos. Tai man buvo didžiulis netikėtumas, nes mūsų paraiškos pagrindą kol kas sudarė tik mano vienos sukaupta ir susisteminta informacija be finansavimo ir kitų dar rengiamų paraiškos dalių.
Komandoje buvo bendrai sutarta, kad darbo dokumentais be atskirų susitarimų su niekuo nesidaliname. Tik vėliau paaiškėjo, kad O. Kelpšaitė (Žiliukienė), nežinia kieno pavedimu ar savo iniciatyva, UNESCO LT sekretoriatui nusiuntė 2017 metais rengtą paraišką, kuria aš su komandos nariais buvau pasidalinusi tam tikslui, kad įvertintume ir nekartotumėme anksčiau darytų klaidų. Po O. Kelpšaitės (Žiliukienės) žinutės, kitą dieną sukviečiau komandos nuotolinį susitikimą. Nežinodami aplinkybės, kad UNESCO LT sekretoriatas turi 2017 metų paraišką, susitikimo metu su komandos nariais planavome tolesnius žingsnius. Kadangi O. Kelpšaitė (Žiliukienė) buvo įsipareigojusi imtis vertimo paslaugų, jai pasitraukus, ieškojome ir radome vertėją – talkinti sutiko ir pirmuosius vertimus atliko Andrius Vitkūnas. Planavome kitus ateities projektus. Per tą laiką aš baigiau sisteminti beveik 90 proc. savo paraiškos turinio rengimo įsipareigojimų – tai sudarė apie 75 proc. visos paraiškos apimties.
Tačiau 2021 m. gegužės 6 dieną O. Kelpšaitės (Žiliukienės) man persiuntė UNESCO LT sekretoriato atstovės laiškas, kuriuo iš karto pasidalinau su visais rajono vadovais.
Persiųsto elektroninio laiško turinys:
„Sveiki, šiandien Istorijų dvarelio darbuotoja Orinta, kuri tiesiogiai kontaktuoja su UNESCO Lietuvos sekretoriatu dėl paraiškos teikimo, gavo žemiau pateiktą laišką. Esmė ta, kad berengdami paraišką Gairėse radome punktą, kuriame rašoma, kad šalis gali teikti tik vieną paraišką į atitinkamą kategoriją. Mes ta žinia buvome pasidalinę su sekretoriatu, pirminiuose pokalbiuose jie to nepatvirtino. Šiandienos laiške ji tą patvirtina ir iš karto teigia, kad rems Vilniaus literatūros kategorijos paraišką, nors terminai paraišką pateikti dar neatėję, mes sekretoriatui jokių dokumentų, iš kurių jie galėtų daryti išvadas kiek mes pasiekę rengdami paraišką, nesame pateikę.
Kadangi šiandien 15 val. vyksiančio Kultūros tarybos (kuriame yra ir spaudos atstovai) posėdžio darbotvarkėje numatyta pristatyti Anykščių UNESCO paraiškos koncepciją,. Labai svarbu iki posėdžio priimti principinį sprendimą – ar mes sutinkame su UNESCO Lietuvos sekretoriato pozicija ir nebetęsiame paraiškos rengimo, ar „kariaujame“ ir teikiame paraišką?
Labai laukiu žinios. Audronė
Persiuntusi vadovams laišką, gavau žodinį direktorės nurodymą dėl tolesnių sprendimų tartis su meru – tai yra keliomis minutėmis anksčiau prieš nuotolinį Kultūros tarybos posėdį nuotoliniu būdu susisiekti su meru bei mero patarėja V. Juciene ir, plačiau išdiskutavus situaciją, priimti sprendimą. Pasitarus buvo sutarta laikytis pozicijos, kad sekretoriatui pasirinkus Vilniaus paraišką, Anykščiai paraiškos šiais metais nebeteiks ir ruošis kitiems metams. S. Obelevičius ėmėsi pats pateikti Savivaldybės poziciją Kultūros tarybos nariams.
Po to, kai meras pranešė, kad paraiškos nebeteikiame, vienas paskui kitą viešoje erdvėje, t.y. laikraštyje „Anykšta“, interneto portaluose www.anyksta.lt, www.etaplius.lt, atsirado situaciją aprašinėjantys straipsniai bei rajono vadovų komentarai.
Pasirodžius pirmosioms publikacijoms spaudoje, pirmą kartą nuo priimto sprendimo teikti paraišką, buvau rajono vadovų pakviesta į nuotolinį pasitarimą pasiaiškinti dėl susiklosčiusių aplinkybių. Tuomet žodžiu pateikiau visus šiame dokumente išdėstytus faktus ir nesulaukiau jokių asmeninių pastabų dėl netinkamo paraiškos rengimo ar veiklų koordinavimo. Buvau tik paprašyta parengti informacinį pranešimą Savivaldybės Tarybos posėdžiui ir išdėstyti oficialią Savivaldybės poziciją, taigi tai ir padariau.
Nepaisant to, viešoje erdvėje vėl ir vėl šia tema eskauojamuose straipsniuose buvo cituojami tiek direktorė, tiek meras, kurie viešai, per spaudą, sprendė su mano darbine veikla susijusius klausimus, t. y.: kaip bus ir ar bus vertinami mano neva netinkami veiksmai, kokie sprendimai bus priimti, ar mano atžvilgiu bus priimtas sprendimas atlikti tarnybinį patikrinimą ir pan. Pabrėžtina, kad man asmeniškai nei direktorė, nei meras neišsakė jokių pastabų dėl neva kažkokių netinkamų veiksmų, neišsakė jokios kritikos dėl UNESCO paraiškos regimo koordinavimo ar kitų mano atliktų veiksmų, nebuvo ir jokių, net menkiausių, užuominų apie galimai mano atžvilgiu svarstomą atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą ar pan. Visą kritiką ir nepasitenkinimą dėl neva mano netinkamų veiksmų sužinojau iš viešoje erdvėje skelbiamos informacijos. Pabrėžtina, kad viešoje erdvėje skelbiama informacija ir direktorės bei savivaldybės mero cituojami pasisakymai buvo ypatingai užgaulūs, žeminantys ir niekinantys mane tiek kaip savo srities specialistę, tiek kaip asmenybę. Viešai buvau kaltinama melu, neprofesionalumu, chaotiška veikla, klaidinimu ir pan. Savivaldybės meras viešai, per spaudą, apie mano darbą savivaldybėje pasisakė „“ (https://www.etaplius.lt/del-unesco-melavusios-vedejos-nebaus); „“ (https://www.anyksta.lt/del-unesco-melavusios-vedejos-nebaus/). Tokiais užgauliais, neprofesionaliais ir dar viešai skleidžiamais pasisakymais, savivaldybės meras demonstravo ne tik aiškų priešišką nusistatymą tiek prieš mane kaip asmenį, tiek kaip prieš savo srities specialistę, bet toks jo elgesys neatitiko elementarių padorumo, etikos ir moralės principų.
Pabrėžtina, kad savivaldybės meras, užimdamas aukštas ir atsakingas pareigas, viešai dėstydamas savo nuomonę ar pastebėjimus, prisiima atsakomybę už savo paskleistos informacijos turinį, kuriam, be kita ko, yra keliami aukštesni padorumo ir diplomatiškumo standartai. Manytina, kad direktorei, kuri yra asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, viešai savivaldybės mero išsakyta kritika mano atžvilgiu galėjo ir padarė atitinkamą įtaką. Tai atsispindi ir direktorės viešai cituotuose pasisakymuose: „Pasiteiravus, kada bus pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl A. Pajarskienės elgesio (melavo, kad paraiška praktiškai pabaigta rengti, suklaidino merą, po to jis Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sprendimą neremti Anykščių rajono savivaldybės paraiškos Kultūros tarybos posėdyje pavadino „šlykščiu“), L. Kuliešaitė sakė, kad tai bus daroma pasitarus su Anykščių rajono meru Sigučiu Obelevičiumi, mero patarėja Vaida Juciene.“ (https://www.etaplius.lt/po-skandalingai-pasibaigusio-paraiskos-rengimo-zadamas-tarnybinis-patikrinimas); „
