Nors Lietuva šiemet išvengė staigesnių kainų šuolių nei kai kurios kaimynės, Baltijos šalių tyrimas rodo – infliacijos poveikis vis dar ryškus. Gyventojai aktyviai ieško būdų, kaip prisitaikyti, taupo kasdieniuose pirkiniuose, tačiau labiausiai mažina išlaidas prabangai ir laisvalaikiui.
Duomenys rodo, kad labiausiai lietuvius neramina kylančios kainos ir infliacija (61 proc.), karo ir karinių konfliktų grėsmė (58 proc.), socialinė nelygybė bei sveikatos priežiūros kaina (po 36 proc.). Trečdalis baiminasi dėl šalies ekonominės padėties, o 31 proc. įvardija politinę ir finansinę korupciją kaip svarbią problemą.
Finansinę gerovę kaip pagrindinį tikslą šiemet įvardijo 82 proc. lietuvių, sveikatą – 73 proc., asmeninį tobulėjimą – 63 proc., šeimą – 59 proc.
Pasak tyrimą užsakiusios atsakingo skolinimo platformos „Credit24“ marketingo vadovės Neringos Žemaitės, lietuviai vis aiškiau skiria būtina nuo nebūtina – mažina prabangos pirkinius ir renginius, o kasdienybėje renkasi apgalvotas, vertę kuriančias alternatyvas. Ši disciplina atsiperka: biudžeto planavimas, kainų palyginimas ir atsakingas skolinimasis padeda išvengti impulsyvių sprendimų ir rizikingų pasiūlymų.
Kasdieniai įpročiai – labiau planuoti ir atsisakyti pertekliaus
Trečdalis (32 proc.) Lietuvos gyventojų teigia pakeitę savo išlaidas ir gyvenimo būdą, kad lengviau susidorotų su kainų augimu. Penktadalis (21 proc.) vis dar jaučia stiprų finansinį spaudimą, o tiek pat sako, kad infliacija jų įpročių nepakeitė. Dar 17 proc. pripažįsta, jog padėtis pagerėjo, tačiau finansiniai iššūkiai išlieka.
Pagrindinės taupymo strategijos: dažniau sekti ir planuoti biudžetą (44 proc.), ieškoti nuolaidų ir specialių pasiūlymų (43 proc.), daugiau domėtis prekėmis prieš perkant (42 proc.) bei rinktis pigesnes parduotuves (38 proc.). Vis populiaresnė – mažiau, bet kokybiškesnių prekių pirkimo taktika (30 proc.) ir naudotų prekių įsigijimas (28 proc.).
Lietuviai daugiausia planuoja atsisakyti prabangių prekių, paslaugų ir patirčių (41 proc.), mažinti smulkius malonumus (37 proc.), rečiau pirkti drabužius, avalynę ir aksesuarus (35 proc.), mažinti biudžetą namų atnaujinimui (31 proc.).
„Visgi svarbu ne vien sumažinti išlaidas, bet ir stiprinti savo finansinį atsparumą. Tai reiškia – planuoti ne tik mėnesio biudžetą, bet ir kaupti bent 3–6 mėnesių išlaidoms skirtą rezervą, diversifikuoti pajamas bei investicijas ir nuolat kelti savo finansinį raštingumą. Tyrimas rodo, kad dauguma lietuvių jau imasi pirmųjų žingsnių – mažina nebūtinas išlaidas, renkasi atsakingesnį vartojimą. Toliau žengiant į priekį svarbu, kad šie sprendimai virstų ilgalaikiais įpročiais, kurie padėtų ne tik prisitaikyti prie kainų augimo, bet ir kurti tvarų finansinį saugumą ateičiai“, – sako N. Žemaitė.
Tyrimą 2025 m. birželį atliko OMD, apklaususi 3 011 Baltijos šalių gyventojų nuo 18 iki 78 metų, iš jų – 1 000 respondentų Lietuvoje. Jį užsakė tarptautinė finansinių paslaugų bendrovė IPF Digital, valdanti prekės ženklus Credit24 ir Creditea.
Šaltinis: Nyksciai
