Lietuva pandemijos sukeltą krizę išgyveno santykinai lengvai ir jau demonstruoja stiprius atsigavimo ženklus, o reikšmingų rizikų finansiniam stabilumui šiuo metu nekyla. Tačiau ateityje šalis turėtų daugiau dėmesio skirti struktūrinėms reformoms ir ūkio produktyvumo didinimui, kad neįstrigtume vidutinių pajamų spąstuose.
Tai po nuotolinių konsultacijų su Lietuvos institucijomis konstatuoja Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertų grupė, savo rekomendacijas išdėsčiusi ataskaitoje.
„Džiugu, kad Lietuvos ekonomika dėl įgyvendintų pandeminių paramos priemonių yra tarp mažiausiai nukentėjusių Europos Sąjungoje (ES). Stiprėjant ūkio augimui, būtina užtikrinti, kad tolesnės valstybės paramos priemonės būtų kuo tikslingesnės, taikomos tik pažeidžiamiems sektoriams. Nuslūgus pandeminiam sukrėtimui, dėmesį turime sutelkti į įsisenėjusių šalies problemų sprendimą. Esu įsitikinusi, kad tam papildomą impulsą suteiks Vyriausybės parengtas „Naujos kartos Lietuva“ planas ir jame suplanuotos reformos bei investicijos, didinsiančios Lietuvos konkurencingumą ir augimo potencialą“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Lietuvos ekonomika pandemijos sukrėtimą pasitiko be reikšmingų disbalansų, turėdama tvirtą ekonominį pagrindą. Kai sudėtingiausias metas ekonomikai, tikėkimės, jau yra praeityje, dabar yra geras laikas orientuotis į ūkio produktyvumą didinančias reformas, kurios užtikrintų ilgalaikį tvarų ekonomikos vystymąsi ir sudarytų sąlygas tęsti sparčią konvergenciją su Vakarų Europos šalimis“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
TVF ekspertai pabrėžia, kad Lietuvos fiskalinis atsakas į krizę buvo laiku, gerai pamatuotas ir suteikė reikšmingą paramą tiek gyventojams, tiek verslui. Tai lėmė, kad šalies BVP 2020 m. traukėsi vos 0,8 proc. ir tai yra antras geriausias rezultatas ES. Šių metų pirmąją pusę realiojo BVP augimas jau sudarė 4,8 proc., o ekonomikos lygis viršijo buvusį prieš pandemiją.
Bendrai vertinama, kad ilgalaikis neigiamas krizės poveikis šalies ūkio struktūrai bus nedidelis, o, tvirtėjant ekonomikai, valstybės parama turėtų būti palaipsniui mažinama, ją išlaikant tik labiausiai pažeidžiamoms sritims.
Anot TVF ekspertų, įsitvirtinus ekonomikos atsigavimui, Lietuvai būtina įgyvendinti produktyvumo augimą skatinančias pertvarkas ir spręsti įsisenėjusias struktūrines problemas, ypač sveikatos apsaugos ir švietimo sistemos srityse. Tai padėtų palaikyti ūkio konkurencingumą, būtų sudarytos sąlygos atlyginimų augimui, o šalis neįstrigtų vidutinių pajamų spąstuose.
Pabrėžiama, kad ES Ekonomikos gaivinimo planas Lietuvai gali tapti priemone, suteikiančia reikiamą postūmį įgyvendinti būtinas ekonomikos pertvarkas ir padėti paskatinti viešąsias investicijas.
TVF taip pat perspėja dėl potencialių perkaitimo rizikų atskiruose sektoriuose ar visos ekonomikos mastu vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais. Dėl to TVF akcentuoja tinkamai subalansuotos ir ekonominį ciklą atitinkančios fiskalinės ir makroprudencinės politikos svarbą.
Tarp kitų galimų rizikų Lietuvos ekonomikai TVF įvardija netolygų pagrindinių prekybos partnerių atsigavimą, geopolitinę įtampą, vakcinacijos proceso sutrikimus ir vėluojantį ES ekonomikos gaivinimui skirtų lėšų įsisavinimą.
Vertindamas Lietuvos finansinį stabilumą, TVF pažymėjo, kad Lietuvos bankų sektorius tebėra gerai kapitalizuotas, likvidus ir pasirengęs finansuoti ekonomiką atsigavimo laikotarpiu. Teigiamai įvertinti ir Lietuvos banko proaktyvūs veiksmai stiprinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, įskaitant Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro įsteigimą.
TVF ir Lietuva Lietuva
TVF nare tapo 1992 m. Svarbiausius sprendimus priimančioje TVF Valdytojų valdyboje Lietuvai atstovauja Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Lietuvos Respublikos pozicijas TVF politikos klausimais Lietuvos bankas koordinuoja kartu su Finansų ministerija.
Lietuvos ir TVF bendradarbiavimo pagrindas – TVF steigimo sutarties IV straipsnio ekonominės konsultacijos. Šis sutarties straipsnis įpareigoja šalis nares įgyvendinti šalies ir pasaulinį finansinį bei ekonominį stabilumą užtikrinančią ekonominę ir finansų politiką.
TVF atstovai kiekvienais metais gyvai arba nuotoliu susitinka su Lietuvos banko, Vyriausybės, privačiojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, politikais ir ekonomikos ekspertais, su kuriais kartu įvertina šalies ekonominę padėtį bei plėtros tendencijas ir pateikia rekomendacijas, pateikiamas IV straipsnio konsultacijų ataskaitose.
Pastaroji tokia misija vyko gegužės 28–birželio 11 d., po kurios parengtą ataskaitą TVF Vykdomoji valdyba svarstė rugpjūčio 25 d.
