Nepaisant geopolitinės įtampos ir globalios ekonomikos fragmentacijos, Lietuvos ekonomika demonstruoja atsparumą. Ūkis šiemet augs sparčiau nei planuota metų pradžioje, infliacijos šokas – įveiktas ir reikšmingai nepaveikė šalies konkurencingumo užsienio rinkose. Siekiant užtikrinti tolesnį spartų ekonomikos augimą ir konvergenciją su Vakarų Europa, būtina tęsti produktyvumą, konkurencingumą ir augimo potencialą stiprinančių struktūrinių reformų įgyvendinimą. Tai pabrėžiama naujausioje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Lietuvos ataskaitoje.
„Lietuvos ekonomikos atsigavimas įsibėgėja, o žmonių perkamoji galia, nuslūgus infliaciniam spaudimui, auga ir jau viršija prieškarinį lygį. Atsigaunant išorės paklausai ir plečiantis investicijoms, ekonomikos plėtra ateinančiais metais turėtų dar sustiprėti. Tai pozityvios tendencijos, tačiau žiūrint į ilgesnįjį laikotarpį, būtina tęsti struktūrines reformas, kurios didintų ekonomikos konkurencingumą ir produktyvumą bei leistų Lietuvai ir toliau būti pažangiausių Vakarų Europos šalių būryje“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Finansų sektoriuje pasiekėme reikšmingos pažangos užkardant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas Lietuvoje. Per kelerius metus įgyvendinome svarbių TVF rekomendacijų, susijusių su finansų rinkos dalyvių priežiūros stiprinimu“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, Lietuvos bankas praplėtė rizikų stebėseną ir suvokimą, o tai suteikia galimybes greičiau susekti neįprastus finansų rinkos dalyvių pinigų srautus iš padidintos rizikos užsienio valstybių. Lietuvos bankas stiprino šioje srityje dirbančių ekspertų resursus, dar glaudžiau bendradarbiavo su valstybinėmis institucijomis ir finansų rinkos dalyviais. Visa tai užtikrina saugesnį finansų sektorių ir tvaresnį jo vystymąsi Lietuvoje.
TVF vertinimu, geopolitinė situacija ir kainų šokas, sukeltas pandemijos ir rusijos karo prieš Ukrainą, neišmušė iš vėžių Lietuvos ekonomikos. Susidūrusi su švelniu nuosmukiu praeitais metais, Lietuvos ekonomika, TVF vertinimu, šiemet augs 2,4 proc., o vidutiniu laikotarpiu BVP plėtra turėtų siekti apie 2,2 proc. Anot TVF, Lietuvos eksporto sektorius gana greitai persiorientavo, atsižvelgiant į rusijai ir Baltarusijai dėl karo prieš Ukrainą pritaikytas sankcijas, ir išliko konkurencingas užsienio rinkose.
Fondo ekspertų vertinimu, spartus realaus darbo užmokesčio augimas ir didėsiantis užimtumas skatins privataus vartojimo augimą, ES lėšomis bus skatinamos viešojo sektoriaus investicijos, o išorės paklausa turėtų nuosekliai stiprėti. Vidutinė metinė infliacija, TVF vertinimu, šiemet sieks 1,2 proc. ir bus reikšmingai žemesnė už euro zonos vidurkį (2,4 proc.).
Taip pat TVF atkreipia dėmesį į apdairiai formuojamą šalies fiskalinę politiką. Prognozuojama, kad šiemet valdžios sektoriaus deficitas gali būti mažesnis nei numatyta biudžeto įstatyme. Pasak TVF, jei biudžeto pajamų būtų surinkta daugiau nei planuojama, jos, kartu su išlaidų sutaupymais, turėtų būti visų pirma panaudotos biudžeto deficitui mažinti.
TVF atkreipia dėmesį, kad šalis susiduria su augančiu išlaidų poreikiu, siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą, bei augančiomis skolos aptarnavimo sąnaudomis, o tai, atsižvelgiant į visuomenės senėjimo tendencijas, ilguoju laikotarpiu gali virsti ilgalaikiu viešųjų finansų iššūkiu. Ekspertai rekomenduoja priimti sprendimus dėl papildomų tvarių pajamų šaltinių ir įgyvendinti struktūrines pertvarkas socialinės apsaugos ir sveikatos srityse.
TVF vertinimu, bankų sistema išlieka likvidi ir gerai kapitalizuota, todėl yra tinkamai pasirengusi netikėtiems sukrėtimams atremti. Bankų pelningumo lygis, nors ir mažės, išliks padidėjęs ir gerokai viršys euro zonos vidurkį. Pabrėžiama, kad bankų solidarumo įnašas neturėjo neigiamos įtakos bankų veiklos rezultatams ir nesukūrė reikšmingų neigiamų paskatų. TVF pabrėžia, kad solidarumo įnašas turėtų būti taikomas laikinai ir nevirsti nauja nuolatinio apmokestinimo priemone.
Fondo ekspertai pažymi Lietuvos pažangą stiprinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą, įskaitant sugriežtintą kriptoturto reguliavimą ir rekomenduoja tęsti pradėtus darbus toliau stiprinant sektoriaus rizikos valdymą.
TVF narė Lietuva yra nuo 1992 m. Šiuo metu TVF priklauso 190 šalių. Kasmetinės šalies konsultacijos su TVF vyksta pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį, kuris įpareigoja TVF šalis nares siekti vykdyti tokią ekonominę ir finansų politiką, kuri užtikrintų šalies ir pasaulio finansinį bei ekonominį stabilumą.
