Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų jau kilo 168 gaisrai. Pernai dėl šių priežasčių gyvenamosios paskirties pastatuose iš viso buvo gesinta 1080 gaisrų. Beje, tai dažniausia šių gaisrų priežastis. Dėl jos praėjusiais metais kilo net 47,1 proc. gaisrų. Jų metu žuvo 11 žmonių.
Viename tokių gaisrų jau ir šiemet žuvo moteris. Sausio 15 d. pavakary Vilniuje, Palydovo gatvėje, atvira liepsna degė medinis dviejų butų gyvenamasis namas. Po kelių minučių atvykę ugniagesiai iš pastato išnešė moterį. Deja, greitosios pagalbos medikai jai padėti jau negalėjo, buvo konstatuota moters mirtis. Gesindamas šį gaisrą ranką susižeidė kitos namo dalies savininkas. Gaisro metu sudegė pusė namo, apdegė palėpė, sudegė ir buvo išardyta apie 20 kv. m perdangos. Namo viduje nuo dūmų užduso 5 katės.
„Žiemą intensyviau kūrenant krosnis, gaisrai dažniausiai kyla nevalytame dūmtraukyje užsidegus suodžiams, taip pat dėl dūmtraukyje atsiradusių įtrūkimų, krosnies perkaitimo, iškritusių žarijų ar per arti laikomų malkų, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Vykdydami gaisrų prevencijos akcijas ugniagesiai įvertina gyvenamųjų būstų gaisrinę saugą, taip pat ir šildymo įrenginių būklę. Nustatyta, kad praėjusiais ugniagesių aplankytuose būstuose beveik kas dešimta krosnis ar kitas šildymo įrenginys buvo netvarkingas arba netinkamai eksploatuojamas (kuras ar kiti degūs daiktai laikomi per arti pakuros, grindys ties pakura neapsaugotos nedegiomis medžiagomis, virš krosnių džiovinami skalbiniai, tiesiog ant krosnių džiovinami batai, drėgnos malkos ir kt.).
Pasak A. Gudžiausko, norint išvengti skaudžių nelaimių, jokiu būdu negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių: „Užsidegus suodžiams dūmtraukių kanaluose smarkiai įkaista krosnis bei dūmtraukis, todėl degūs daiktai turi būti pakankamai toli arba gerai izoliuoti nuo krosnies, židinio, viryklės, dūmtraukio ar kito šildymo įrenginio. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų įrengti nedegų pagrindą. Ir nereikėtų pamiršti, kad krosnies įkūrimas degiais skysčiais – žibalu ar benzinu gali pasibaigti tragedija. Nuo jų gali užsiliepsnoti ne tik šalia esantys daiktai, bet ir žmogus,“ – įspėja pareigūnas.
Iš dūmtraukių ir krosnių privalu išvalyti suodžius. Kūrenant kietuoju kuru, kaminas turi būti valomas kas tris mėnesius. Smilkstančias anglis ar pelenus galima pilti tik į metalinius indus ir iškratyti juos ne arčiau kaip 15 metrų nuo pastatų. Labai svarbu, kad šildymo įrenginiai ir dūmtraukiai būtų techniškai tvarkingi. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose mūriniai dūmtraukiai turi būti išbalinti. Ypač pavojingi sienelėse atsiradę įtrūkimai ir plyšiai, nes pro juos gali išlėkti kibirkštys ir sukelti gaisrą. Įtrūkimai ir plyšiai yra nesunkiai pastebimi, tad juos nedelsiant reikia užtaisyti.
Ugniagesiai gelbėtojai primena gyventojams, nelaukiant nelaimės, įsigyti bei gyvenamosiose patalpose įsirengti autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų. O kilus gaisrui ar įvykus kitai nelaimei, nedelsiant kviesti ugniagesius gelbėtojus skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
