2022 m. rugsėjo 30 d., penktadienį, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje šešioliktąjį kartą vyko ,,Tyrėjų naktis – 2022‘‘. ,,Tyrėjų naktis – 2022‘‘, tai renginys, kurio tikslas – arčiau supažindinti visuomenę su greta jų dirbančiais mokslininkais, suprantamai ir patraukliai paaiškinti jų atliekamų tyrinėjimų ir ieškojimų esmę ir naudą visuomenei.
Kasmet, išskyrus pandemijos laikotarpį, Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos fizikos būrelio „Kelionė po fizikos šalį“ mokiniai lankosi Tyrėjų naktyje – Molėtų observatorijoje. Šiemet turėjome galimybę nuvykti į Molėtų observatoriją, kur mokiniai gyvai bendrauja su mokslininkais, diskutuoja, teleskopais stebi dangaus kūnus ir klausosi mokslininkų paskaitų.
Šį gražų rudens vakarą, dar Saulei nenusileidus, astronomas Saulius Lovčikas mums teleskopą nukreipė į Saulę. Matėme Saulę ir jos protuberantą. Protuberantas yra karštos plazmos kilpa, iškilusi virš Saulės paviršiaus. Mums atrodė jis toks mažas, bet jo dydis prilygsta keturiems mūsų Žemės dydžiams. Nuostabu! Po Saulės stebėjimo klausėmės astronomo dr. Vido Dobrovolsko paskaitos „Džeimso Vebo kosminis teleskopas ir pirmieji rezultatai“. Mokslininkas paaiškino, kam reikalingi tokie galingi teleskopai ir kokią naudą duoda žmonijai, moksliniams tyrimams. Matėme naujausias padarytas dangaus kūnų nuotraukas. Stebėjome tų pačių dangaus kūnų nuotraukas, gautas Hablo teleskopu ir Džeimso Vebo kosminiu teleskopu. Džeimso Vebo teleskopas ypač jautrus infraraudoniesiems spinduliams, prasiskverbiantiems per kosminių dulkių debesis. Nuotraukose matėme tų pačių kosminių kūnų skirtumus tarp Hablo teleskopu darytų nuotraukų ir Džeimso Vebo kosminio teleskopo. Džeimso Vebo teleskopas į kosminę erdvę paleistas 2021 m. gruodžio 25 d., kuris sudarytas iš 18 šešiakampių berilio pagrindo segmentuotų veidrodžių. Mokslininkai tikisi, kad šis teleskopas padės išspręsti iki šiol neišaiškintas kosmoso gelmių, Visatos sandaros, žvaigždžių sistemų ir mūsų pačių būties paslaptis.
Apžiūrėję 165 cm skersmens teleskopą, kuris yra didžiausias mokslinės paskirties įrenginys Šiaurės Europoje, padiskutavę su mokslininku dr. V. Dobrovolskiu, daug sužinoję, grįžome namo ir jau gimnazijos kieme stebėjome ir bandėme atpažinti dangaus kūnus mokykliniu teleskopu.
Fizikos mokytoja Vlada Dovydėnienė
Šaltinis: Nyksciai
