Sakoma: lašas po lašo ir akmenį pratašo. Panašiai su manim. Aš esu geras iki tos akimirkos, kol aplinkiniai mano atžvilgiu elgiasi gerai.
Tam kad mane išvesti iš kantrybės, reikia stipriai pasistengti.
Tad po trumpos įžangos noriu jums papasakoti apie vietą, kuriai tai padaryti pavyko.
Norėdamas papasakoti apie nutikimą, kurį patyrėme kartu su Katiniene kviečiu kartu su mumis, persikelti į Ukmergės rajoną, į prie Kurėnų ežero įsikūrusią „Kurėnų užeigą”.
Gražu, šiuolaikiška ir jauku.
Yra net vaikams sukurtas žaidimų kampelis.
Nuliūdino kampelis papuoštas Velykoms, bet ne patys jo papuošimai, o užrašas skelbiantis apie tai kokios šventės garbei tie papuošimai.
O tiksliau tai, kad jis parašytas anglų kalba. Nemoralizuosiu apie lietuvių kalbą, lai tai lieka kitam tekstui, tik „Kurėnų užeigos” savininkams pasiūlysiu, jei jau gėdijatės lietuvių kalbos, tai ir pavadinime žodį užeiga pakeiskit į kokį kitą anglišką atitikmenį. Gal net į – „Kuren tavern”.
Džiugu, kad bent meniu patiekalai buvo surašyti lietuvių kalba. Tad padarome užsakymą ir kiek luktelėję sulaukiame gėrimų, bei kaukazietiškos sriubos.
Kaukazietiška sriuba – 5,50€
Sriuba labai skani ir pasakysiu, kad tai buvo vienintelis patiekalas, kurį buvo galima tą dieną užeigoje valgyti.
Virtuvėje į sriubą įmesdami didžiulę bulvę ir mėsos gabalą matyt pamiršo, kad ją valgys šaukštu, o ne peiliu ir šakute.
Tad arba reikia patiekti kartu dar ir šakutę, arba bent smulkinti bulvę.
Sūrio kepsnys – 8,50€
Sūrio kepsnys Katinienei pasirodė per riebus, o dar tas majonezo voratinklis nupieštas ant viršaus tą riebumo jausmą tik sustiprino.
O aisbergo salotų sukapotų stambiais gabalais, vietoje garnyro, Katinienė taip pat atsisakė valgyti. Motyvuodama tai, jog ji ne triušis kad sausas salotas graužtų.
Kai rinkausi kepsnį, išsirinkdamas „Gaspadoriaus” kepsnį, tikėjausi sulaukti kažko įspūdingo.
Bet tai ką man patiekė „Kurėnų užeigoje” vadinti gaspadoriumi, būtų nepagarba to žodžio reikšmei.
Gaspadorius – 9,00€
Tokį kepsnį jei ir pavadinčiau tai tikrai ne gaspadoriumi, na gal kokiu baudžiauninku.
Tai kad suprastumėte kas per marmalas buvo uždrėbtas ant mėsos gabalo reikia turėti labai lakią vaizduotę arba atlikti išsamią analizę kokioje laboratorijoje.
Nes tas turinys iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg kas ant kepsnio būtų vimtelėjęs.
Kažkokia neaiški sumaišyta masė, kurią uždėję ant kepsnio užkepė.
Esu drąsus kas liečia maisto skanavimą. Esu valgęs ir svirplių ir varlių, ir kitokių egzotinių „gėrybių”, bet to marmalo valgyti pabijojau.
Tad nustūmęs tą masę nuo mėsos paviršiaus, bandžiau valgyti pačią mėsą.
Bet ir mėsos skonis buvo toks, lyg ji virtuvėje būtų sugėrusi visų šaldytuve kartu su mėsa gulėjusių produktų kvapus.
Tad po kelių kąsnių pastūmiau kepsnį į šoną.
Obuolių pyragas su ledais – 5,50€
Obuolių pyragas buvo tos beskonybės, kuria mus apdovanojo kepsniai, tęstinumas.
O ta purškiama grietinėlė kartu su žaliomis vynuogėmis mane numetė 30 metų į praeitį. Į tuos laikus kai panašūs papuošimai buvo ant bangos.
Reziumuoju. Specialiai šiame tekste neminėjau padavėjos, pasilikdamas tai pabaigai.
Jei padavėja išties yra nebylė, tada atsiprašau jos už tą kritiką, kurią dabar jos darbui išsakysiu.
Žmogus nesugebėjo nei pasisveikinti, nei atnešdama patiekalus pasakyti prašau ar skanaus, kaip nesugebėjo pasiteirauti kodėl mes nevalgėme, taip pat nesugebėjo ir atsisveikinti, nors aš išeidamas pasakiau viso gero.
Vertindamas 1/5 balu „Kurėnų užeigą” jaučiu liūdesį už tuos, kurie sukūrė tokį grožį prie ežero, ir neinvestavo bent dalies panašių pinigų į kolektyvo kompetenciją.
Tragiškas aptarnavimas ir geležinkelio bufeto lygio maistas tikrai ne tai, ko toms patalpoms reikia.
Tad norint, kad svečiai iš užeigos išeitų patenkinti vien gražios aplinkos nepakanka, reikia ir skanaus maisto, bei gero aptarnavimo.
Rekomenduoju pagalvoti apie naujų darbuotojų paiešką, arba senų apmokymą.
Nuoširdžiai tikiuosi, kad panašiose įstaigose man greitu metu neteks apsilankyti, nes sėdėti tualete ir galvoti kam man viso to reikia, man jau atsibodo…
Kurėnų užeiga
