Žana Luiza Kalman – Prancūzijos ilgametė, laikoma seniausiu žmogumi iš visų kada nors gyvenusių pasaulyje, kurių gimimo ir mirties datos buvo patvirtintos dokumentais. Jai priklauso pasaulinis ilgiausios gyvenimo trukmės rekordas – 122 metai ir 164 dienos. Tikriausiai likimui tiesiog patiko stebėti ponios Kalman gyvenimą.
Ji yra vienintelis žinomas žmogus, sulaukęs 120 metų. Taip pat jai ilgiausiai priklausė seniausio Žemėje gyvenusio žmogaus titulas.
Žana – prancūzė, gimė Orly. Jai buvo keturiolika, kai pastatė Eifelio bokštą. Tuo metu ji susitikinėjo su Van Gogu. „Jis buvo purvinas, prastai apsirengęs ir nuolat susiraukęs“, – taip ji atsiliepė apie dailininką, duodama interviu savo šimtmečio proga 1988-aisiais.
Būdama 85-erių, ji pradėjo lankyti fechtavimo pamokas, o sulaukusi 100 važinėjo dviračiu. 114-os nusifilmavo filme, 115-os išgyveno šlaunies operaciją, 117-os metė rūkyti. Ir ne todėl, kad blogai jautėsi. Tiesiog jai, beveik praradusiai regėjimą, buvo nemalonu kaskart prašyti pridegti cigaretės.
Eidama 90 metus, vaikų neturėjusi Žana sudarė sandorį su 47 metų amžiaus teisininku Rafiu: jis turėjo paveldėti jos namą už tai, kad iki pat jos mirties kas mėnesį mokės jai rentą. Namo vertė buvo maždaug tokia, kokią jis išmokėtų per 10 metų. Tačiau likimas ir vėl pasijuokė. Rafis ne tik trisdešimt metų mokėjo Žanai rentą, bet ir mirė anksčiau už ją – sulaukęs 77 metų amžiaus. Pagal įstatymą toliau mokėti išmokas teko jo našlei.
Žana išliko aštraus ir šviesaus proto iki pat paskutinės dienos. Kai per savo 120-ąjį gimtadienį jos kažkas paklausė, kokia jos laukia ateitis, ji pateikė genialų atsakymą: „Labai trumpa.“
Žanos gyvenimo taisyklės ir citatos
- Kiekvienas amžius turi savo laimių ir problemų.
- Jaunystė – tai ne kūno, o sielos būsena, todėl aš esu dar visai mergaitė, tiesiog pastaruosius 70 metų blogai atrodau.
- Aš turiu tik vieną raukšlę ir dabar ant jos sėdžiu.
- Visi naujagimiai nuostabūs.
- Dievas apie mane pamiršo!
- Aš įsimylėjusi vyną.
- Visada šypsokitės. Taip aš aiškinu savo ilgaamžiškumo priežastį.
- Jeigu su kažkuo negalite nieko padaryti, nesijaudinkite dėl to.
- Turiu didžiulį norą gyventi ir puikų apetitą, ypač kalbant apie saldumynus.
- Niekada nesinaudoju blakstienų tušu, nes daug juokiuosi iki ašarų.
- Aš blogai matau, blogai girdžiu ir blogai jaučiuosi, bet visa tai vieni niekai.
- Man atrodo, kad mirsiu iš juoko.
- Aš turiu geležines kojas, bet, kalbant atvirai, jos pradėjo rūdyti.
- Siekiau malonumo pasitaikius bet kokiai progai, vykdžiau moralės principus, nieko nesigailiu. Man pasisekė.
- Per vieną interviu žurnalistas atsisveikindamas pasakė jai: „Pasimatysime! Galbūt net kitais metais…“ Į tai Kalman atsakė: „Kodėl gi ne? Jus ne taip jau blogai atrodote!“
