„Tikimės, kad Europos Komisija (EK) naujojo laikotarpio Lietuvos žuvininkystės veiksmų programą patvirtins jau rugsėjo mėnesį. Šiuo metu intensyviai dirbame, tobulindami programą pagal EK pateiktas pastabas ir pasiūlymus, ir po poros savaičių parengtą projektą jau numatome pateikti galutiniam tvirtinimui“, – akcentavo Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus patarėja Jūratė Masiulienė.
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (Veiksmų programa) stebėsenos komiteto posėdyje aptartas 2021–2027 m. programos derinimas su EK ir pasirengimas naujojo paramos laikotarpio įgyvendinimui, apžvelgtos ES pasiūlytos paramos galimybės siekiant sušvelninti Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pasekmes žuvininkystės sektoriui, įvertinti 2014–2020 m. programos įgyvendinimo rezultatai ir kt.
ES parama siekiant sušvelninti Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pasekmes
Lietuvos ir kitų ES šalių narių žvejybos ir akvakultūros įmonės patiria daug neigiamų ekonominių padarinių dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Įmonės kenčia dėl smarkiai padidėjusių energetinių / kuro sąnaudų, rinkos, logistikos sutrikimų, taip pat dėl pašarų ir kitų medžiagų, naudojamų akvakultūroje, brangimo bei tiekimo sutrikimų.
Krizės padariniams įveikti EK pasiūlė Europos Parlamento (EP) ir Tarybos reglamento (ES) 508/2014 pakeitimą, kuriuo būtų sudaromos galimybės žuvininkystės įmonėms gauti kompensacijas ekonominiam gyvybingumui išlaikyti iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) lėšų. Numatoma parengti ir pradėti derinti finansinės kompensacijos metodiką žvejybos ir akvakultūros veiklos vykdytojams už negautas pajamas ir papildomas išlaidas, kurias jie patyrė dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą.
Pasak Stebėsenos komiteto posėdyje dalyvavusio EK atstovo Fabio Galetti, EP šiuo metu itin sparčiai dirba prie reglamento keitimo ir jau liepos pabaigoje šis darbas turėtų būti padarytas. „Tuomet šalys narės galės teikti savo programų pakeitimus, tik joms labai svarbu nacionaliniu lygiu susitarti dėl paramos teikimo metodikos, kad įmonėms kuo greičiau būtų pradėtos mokėti kompensacijos iš EJRŽF lėšų“, – pabrėžė F. Galetti.
J. Masiulienė patikino, kad paramos teikimo metodika jau rengiama, intensyviai dirbama derinant detales dviem kryptimis – su socialiniais partneriais ir su EK.
Žuvininkystės veiksmų programa įgyvendinama sėkmingai
Iš viso Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programai buvo skirta 83,86 mln. Eur
iš EJRŽF bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Iki 2022 m. kovo 31 d. išmokėta 47,13 mln. Eur. Jau patvirtintų ir šiuo metu dar vertinamų paramos paraiškų suma siekia 71,83 mln. Eur. EK deklaruota viešosios paramos suma (tai reiškia, kad projektų mokėjimo prašymai pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir lėšos pripažintos tinkamomis) prilygsta 40,82 mln. Eur, paskirstyta, bet EK dar nedeklaruota suma – 27,46 mln. Eur.
Iš viso nuo 2014 m. iki 2022 kovo 31 d. gautos 863 paraiškos, iš jų priimtas sprendimas skirti paramą 675 paraiškoms, atmestos 167 paraiškos, dar vertinama 21 paraiška. Daugiausia paraiškų (566) gauta pagal I-ąjį prioritetą „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“, skirta 20,46 mln. Eur, patvirtinta 15,26 mln. Eur, išmokėta – 11,31 mln. Eur. I-asis prioritetas apima 13 priemonių, iš jų daugiausia paraiškų (218) gauta pagal priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“, taip pat „Kompensacijos žvejybos įmonių darbuotojams“ (99 paraiškos). Pagal finansinius numatytus rodiklius I-ojo prioriteto priemonės įgyvendintos 75 proc.
Pagal II-ąjį prioritetą „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ gautos 185 paraiškos, sprendimas priimtas dėl 129 paraiškų, 2014-2020 m. laikotarpiui skirta 25,27 mln. Eur, patvirtinta 22,09 mln. Eur paramos suma, išmokėta – 13,33 mln. Eur. II-asis prioritetas apima 6 priemones, iš jų daugiausia paraiškų (90) gauta pagal priemonę „Produktyvios investicijos į akvakultūrą (išskyrus energijos vartojimo efektyvumo didinimą) įskaitant supaprastintą paramą ir produktyvias investicijas į didelės apimties akvakultūros gamybą“, taip pat“ Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkio neigiamo poveikio akvakultūrai mažinimas“ (39 paraiškos) bei „Aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ (36 paraiškos). Pagal numatytus finansinius rodiklius II-ojo prioriteto priemonės įgyvendintos 87 proc.
Žemiausias finansinis rodiklis (63 proc.) pasiektas įgyvendinant IV-ąjį prioritetą „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.
Iš viso Veiksmų programą sudaro 6 prioritetai, kurie apima 26 priemones, ir techninė parama.
Iki lėšų panaudojimo pabaigos – 2023 m. – dar liko 1,5 metų, tad ir toliau sparčiai dirbama, įgyvendinant programą.
