Ties pirmosios Melnaragės paplūdiniu – fontanas smėlio

Ketvirtadienį, rugpjūčio ketvirtą dieną, nuo pat ankstaus ryto turėjome unikalią galimybę stebėti, kaip vyksta Melnaragės paplūdimio krantotvarkos  darbai. Spaudos atstovai buvo pakviesti į  Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos hidrografinį laivą „Lotas“, kuris nuplugdė ten, iš kur atsiveria nekasdienis reginys. Specialus laivas iš Belgijos, didžiule fontano srove pylė uosto akvatorijoje iškastą smėlį.

Pasipildys smėliu

Šis smėlis iškastas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai vykdant uosto kanalo gilinimo darbus.  Stebėjome, kaip dalis smėlio  nugula  povandeniniam pylimui ties Pirmaja Melnrage suformuoti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijan akcentavo, jog šios krantotvarkos priemonės įgyvendinimas jau įgavo pagreitį, beveik pusė planuojamo supilti smėlio kiekio nugulė formuojamame povandeniniame pylime. Projekto rangovai viliasi, kad bangos jį palaipsniui išmes į krantą, o vėjas, turėtų šį smėlį nunešti į kopagubrį ir tokiu būdu Klaipėdos Pirmosios Melnaragės paplūdimys pasipildys smėliu. Siekiama, kad  susidarytų palankios sąlygos kopagūbrio regeneracijai.

Arti kranto

„Tokio tipo darbams yra būtinos itin palankios oro sąlygos – minimalus bangavimas, srovės ir vėjas. Povandeninis pylimas formuojamas 2–3,5 metro gylyje, tai sudaro papildomus iššūkius darbus vykdančiai technikai, nes ji privalo dirbti arti kranto, tad būtinos itin palankios oro sąlygos, dėkingiausios srovės. Tokias oro sąlygas Lietuvoje turime tik vasarą. Galbūt atrodo, kad rudenį ar pavasarį vyrauja ramūs orai, tačiau jūroje bangų aukštis gali siekti kelis metrus, tad suformuoti pylimą būtų labai sunku, o žiemą –  beveik  neįmanoma. Labai tikime, kad darbai bus atlikti kaip planuojama – per tris savaites“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Daugiau nei 30 milijonų

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus, darbus buvo planuota pradėti gerokai anksčiau, tačiau tam prireikė ilgo proceso, poveikio aplinkai analizės, specialios dokumentacijos paruošimo. Tokio pobūdžio darbų rangovų pasaulyje nėra labai daug, tad reikėjo atidžiai  juos atrinkti. Dalis darbų  buvo suplanuota neišžvalgytoje teritorijoje. Ją reikėjo patikrinti, ar nėra užsilikusių Antrojo pasaulinio karo minų. Uosto išorinio laivybos kanalo ir dalies vidinio gilinimo darbus atlieka Belgijos uostų gilinimo ir valymo kompanija „Jan de Nul N.V.“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su „Baggerwerken Decloedt en Zoon N.V.“. Pagal su belgų kompanijomis pasirašytą sutartį, gilinimo darbų vertė – 37,3 mln. Eur (įskaitant PVM).

Taikoma nuolatos

Aplinkos apsaugos agentūrai atliekant reguliarų Lietuvos krantų pokyčių monitoringą, ne kartą buvo pastebėta, kad krantų ardos procesai ties I Melnrage (atkarpoje nuo šiaurinio Klaipėdos uosto molo) yra patys intensyviausi. Šlaitų nuardymas čia siekia 6,3 metro. „Jei netaikytume krantotvarkos priemonių, negalėtume išsaugoti ir atstatyti gamtai padarytos žalos. Priekrantės ir paplūdimių pildymas smėliu – gana brangi, tačiau „minkšta“ krantotvarkos priemonė, atstatanti ar palaikanti natūralius gamtinius resursus. Esant galimybei ši priemonė turėtų būti taikoma nuolatos“, – sako Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Inga Dailidienė.

Kodėl pilkšvos spalvos?

Į specialų laivą  sutalpinama, pasak A. Latako, 3800 kubinių metrų smėlio ir vandens talpa, čia pilamas švarus, jūroje, už uosto vartų iškastas smėlis. Iš pirmo žvilgsnio jo spalva pilkšva, tačiau gyventojai gali būti ramūs, šis pilamas smėlis visiškai švarus.  Tamsoką atspalvį jis įgavo nuo vandens, kuriam išdžiūvus, smėlis pašviesės.  Olandijoje buvo atliekami laboratoriniai tyrimai,  jį tyrė net keturios laboratorijos. Smėlis, kuris naudojamas pylimui po vandeniu formuoti yra ištirtas ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistų pripažintas tinkamu naudoti povandeniniam pylimui formuoti. Smėlio fontanas buvo leidžiamas per specialą laive įrentą patranką. Po Uosto direkcijos inicijuotų susitikimų su Melnragės bendruomene, banglenčių sporto atstovais ir verslininkais bei BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ buvo priimtas kompromisinis sprendimas darbus vykdyti etapais. Kol viename ruože vyksta darbai, kitame galima sportuoti ir vykdyti verslinę veiklą. Į paplūdimio ribas patenkančioje darbų zonoje darbai vykdomi, kai žmonių veikla ne tokia aktyvi. ,,Rangovai laive gyvena ir dirba dieną ir naktį, todėl didžioji dalis darbų sėkmingai įgyvendinama gerokai greičiau. Per pirmą savaitę išpilta apie pusė planuojamo smėlio tūrio“, –  akcentavo A. Latakas.

Melnaragėje pirmą – kartą

Poilsiautojai prašomi paisyti esamų ženklų ir nurodytose vietose nelipti į vandenį. Ne vandenyje laiką leidžiantiems poilsiautojams jokių ribojimų nėra. ,,Baigus darbus gali pasikeisti bangų lūžis, tad banglentininkai privalės įvertinti esamą situaciją“, –  akcentavo I. Dailidienė.

Nuo 2001 iki 2018 metų Uosto direkcija jau yra išpylusi apie 1 milijoną 220 tūkstančių kubinių metrų smėlio paplūdimiams atkurti. Tai daryta 10 kartų ir visuomet ties Giruliais. Pajūrio zonoje ties Melnrage Uosto direkcija paplūdimio smėliu dar nėra pildžiusi, šiemet tai daroma pirmą kartą.

Povandeniniam pylimui formuoti pasitelktos net kelios žemsiurbės. Iš išorinio laivybos kanalo paimtas jūrinis smėlis purškiamas link kranto ir 2–3,5 metro gylyje po vandeniu formuojamas pylimas, kurio ilgis sieks 700–750 metrų. Iš viso bus supilta apie 180 tūkstančių kubinių metrų jūrinio smėlio.

Darbai atliekami pagal LR aplinkos ministerijos parengtą Pajūrio juostos tvarkymo programą. Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą.