Maskva nedaro jokių nuolaidų, Kijevas jau nusileido, ką galėjo, o D. Trumpas nusivylęs, kad iš to nieko neišėjo.
Apie tai britų politikos analitikas Markas Galeotti rašo laikraščio „The Times“ puslapiuose.
Pasak jo, dabar atrodo, kad Maskva, Kijevas ir Vašingtonas, užuot ėmęsi realių kompromisų, cementuoja savo pozicijas.
Maskva, kuri yra įsitikinusi savo gebėjimu kariniu požiūriu laimėti karą, ypač nenori daryti nuolaidų.
Pasak Galeotti, Putinui net pati diskusija apie taiką dabar yra nuolaidžiavimas. Be to, Kremliaus nebetenkina paprastas Ukrainos perdalijimas; dabar jis nori daug didesnio susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis.
Tai ypač rodo D. Trumpo atstovo Rusijoje Steve’o Whitkoffo prisipažinimas, kad susitikime su V. Putinu jis aptarė ne tik Ukrainos teritorijos padalijimą, bet net ir NATO 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos.
„Atrodo, kad tai unikali galimybė Rusijos prezidentui pakeisti Europos saugumo architektūrą ir vėl įtvirtinti Rusiją kaip didžiąją galią“, – rašo analitikas.
Ne visi Maskvoje sutinka su V. Putino atkaklumu.
Daugelis mano, kad jis rizikuoja praleisti gerą progą užbaigti karą palankiomis sąlygomis, kol Rusija kitais metais susidurs su daugybe problemų dėl sovietinių ginklų atsargų išeikvojimo ir blogėjančios ekonominės padėties.
Panašus skilimas pastebimas ir JAV administracijoje. Nors A. Whitkoffas teigia, kad jau esame „ant kažko svarbaus“ slenksčio, valstybės sekretorius Marco Rubio ir pats D. Trumpas atvirai kalbėjo apie tai, kad JAV šalinasi iš derybų proceso. Ir visa tai vyksta vidinės kovos tarp prorusiškos ir proukrainietiškos stovyklų D. Trumpo administracijoje fone.
Taip pat skaitykite: „Trumpas ir Rusija – tai ne tik JAV, bet ir Rusijos prezidentas:
Tuo tarpu Kijevas stengiasi išlaikyti JAV paramą bent jau dabartiniu formatu.
Nors V. Zelenskis iš pradžių atmetė galimybę pasirašyti surištą išteklių susitarimo versiją, šią savaitę jie jau pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo siekiama suklastoti susitarimą be jokių garantijų Ukrainai.
„Kijevas stato, kad jo naujo tono ir susitarimo dėl naudingųjų iškasenų pakaks, kad Amerika [liktų] žaidime“, – sako Galeotti.
Jis pažymi, kad Rusija nedaro nuolaidų, nes nori daugiau, nei Ukraina ir JAV gali jai pasiūlyti dabar, Kijevas jau padarė maksimalias nuolaidas ir negali sutikti su daugiau, tačiau D. Trumpas yra nusivylęs, kad jam nepavyko pasiekti greitos sėkmės nutraukiant karą.
Pasak Galeotti, kadangi nė viena pusė nėra pasirengusi daryti naujų nuolaidų, ateinančios dvi savaitės gali būti lemiamos: tai bus 100-oji D. Trumpo prezidentavimo diena – svarbi data, dėl kurios Vašingtonas turi priimti kokį nors esminį sprendimą.
JAV nori pasitraukti iš derybų dėl taikos Ukrainoje
Vakar valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad JAV per daug pastangų skyrė pagalbai Ukrainai ir gali tiesiog pereiti prie kitų klausimų.
Pasak jo, Vašingtonas pripažins, kad derybos dėl paliaubų Ukrainoje yra neperspektyvios, jei per kelias dienas jos nebus sėkmingos.
Kiek vėliau Donaldas Trampas (Donald Trump) iš tiesų patvirtino Rubijo žodžius, kai žurnalistai paprašė jo pakomentuoti savo pavaldinio pareiškimą.
„Jei dėl kokių nors priežasčių viena iš dviejų pusių labai apsunkins [taikos pasiekimą], mes tiesiog pasakysime: „Jūs kvailiai, jūs kvailiai, jūs baisūs žmonės“. Ir tiesiog pasitrauksime.
Bet tikėkimės, kad mums to daryti nereikės“, – sakė D. Trumpas.
