Ne paslaptis, jog gimus vaikui daugelio porų santykiai pasikeičia. Jie tampa tėvais. Daugeliui ši nauja patirtis atneša teigiamas emocijas ir pozityvius pokyčius santykiuose. Pavyzdžiui, galbūt kartu su partneriu išgyvenate gilesnį tarpusavio ryšio pajautimą. Žinoma, galite išgyventi ir didesnę įtampą, kurios anksčiau, prieš jums tampant tėvais, jūsų santykiuose nebuvo.
Miego trūkumas, mažiau laiko bendravimui ir buvimui dviese – visi šie ir panašūs dalykai gali daryti įtaką jūsų partnerystei, kol rūpinatės kūdikiu. Šie pokyčiai ir tvyranti įtampa gali lemti jūsų dažnesnį priešgyniavimą partneriui arba kelti jausmą, jog viskas klostosi ne itin gerai. Taip pat jūs galite neturėti pakankamai jėgų, kad susitvarkytumėte su šiais sunkumais.
Kartą viena klientė konsultacijos metu pasakė: „Tomis dienomis, kai viskas klostosi ne taip gerai, kaip man norėtųsi, būna labai sunku paaiškinti, ypač vyrui, kodėl aš esu tokia suirzusi ar pikta dienos pabaigoje, tai vieną dieną aš jam pasakiau, žinai, brangusis, mano kantrybė per visą dieną buvo taip ištampyta, jog aš tiesiog nebeturiu kantrybės tau“. Suprantate?
Iš tiesų, atviras ir nuoširdus bendravimas padeda išlaikyti pusiausvyrą ir abiem partneriams susiimti, priimti ir išlikti kartu pokyčių akivaizdoje. Tai gali padėti išgryninti ir sustiprinti sveikus tarpusavio santykius.
Tačiau rūpindamiesi vaikais, mokydami juos gyventi geriau nei mes, nebepajėgiame parodyti pagarbos savo santuokai, kaip šeimos pagrindui. Vis tik mūsų aplinkoje galima pastebėti ir išgirsti daug žmonių teigiančių, jog myli savo partnerius, tačiau pagarbiau ir mandagiau elgiasi ne su mylimaisiais, o su visiškai svetimais žmonėmis.
Taigi, nors mes ir nemušame, neapleidžiame ir neišnaudojame savo vaikų, mes vis dėl to sukuriame sąlygas jiems kentėti nuo vadinamosios diadinės deprivacijos. Diadinė deprivacija yra neturėjimas galimybės augti namuose su dviem suaugusiais žmonėmis, mylinčiais vienas kitą.
