Reaguodami į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie atvejus, kai nepažįstami asmenys bando vaikus vilioti žaislais ir kitais pažadais, primename tėvams, kaip svarbu nuolat kalbėtis su vaikais apie jų saugumą. Atviras pokalbis šeimoje, aiškios taisyklės ir nuoseklus tėvų palaikymas padeda vaikams drąsiau reaguoti į netikėtas situacijas bei išvengti galimų pavojų.
Paramos vaikams centro psichologai dalijasi patarimais, kurie gali sustiprinti vaiko saugumo įgūdžius kasdienybėje.
Kalbėkimės apie pavojus
Svarbu nuolat priminti vaikui, kad ne visi suaugusieji nori jam gero, net jei šypsosi, atrodo malonūs ar siūlo gražius daiktus. Paaiškinkime, kad duoti jam dovaną ar pasiūlyti kelionę automobiliu gali tik tėvai arba kiti artimi žmonės (pvz. seneliai), jei tėvai tą žino ir leidžia. Jei nepažįstamas žmogus prašo pagalbos („padėk surasti šuniuką“, „parodyk kelią“), vaikas neturėtų sutikti – vaikas gali tokiam suaugusiajam atsakyti „turiu atsiklausti mamos/tėčio“.
Mokykime vaiką pasakyti „ne“
Kai kurie vaikai drovisi prieštarauti suaugusiesiems, tačiau labai svarbu padrąsinti vaikus tą daryti neaiškioje ar pavojingoje situacijoje. Todėl labai svarbu iš anksto paaiškinti, kad pavojingoje situacijoje svarbu garsiai ir drąsiai pasakyti „ne“, pasitraukti, o prireikus – bėgti. Vaikui svarbu išmokti, kad jei kažkas bando jį paimti už rankos, traukti link automobilio ar kitaip verčia daryti tai, ko jis nenori, jis gali ar net privalo šaukti: „Padėkite! Aš jo nepažįstu!“ Tokie garsūs signalai atkreipia aplinkinių dėmesį ir padeda išvengti pavojaus. Su mažesniais vaikais galite panaudoti vaidmenų žaidimus. Galite suvaidinti situaciją, kai „nepažįstamasis“ siūlo saldainį ar žaislą, o vaikas turi sureaguoti ir parodyti, kad moka pasakyti „ne“ ir nueiti. Tokia praktika mažesniems vaikams įskiepija pasitikėjimo savo jėgomis. Su vyresniais vaikais ir paaugliais verta aptarti įvairias rizikingas situacijas, klausti paauglio, kaip jis reaguotų tokioje situacijoje ir kartu apsvarstyti, kaip dar būtų galime pasielgti, kad liktum saugus.
Numatykime saugius maršrutus
Labai svarbu, kad vaikas žinotų kelis aiškius ir saugius kelius, kuriais eina į mokyklą, būrelį ar pas draugą. Aptarkite, kurios gatvės yra judresnės, kur yra šviesoforai, pėsčiųjų perėjos, parduotuvės ar kitos vietos, kur prireikus galima kreiptis pagalbos. Sutarkite, kad vaikas niekada nekeis maršruto pats – jei kažkur nori užsukti, apie tai privalo informuoti tėvus. Patariama skatinti vaiką kuo dažniau vaikščioti su draugu ar keliems vaikams kartu – tai yra saugiau. Taip pat naudinga iš anksto numatyti, ką daryti, jei vaikas pavėluoja: pavyzdžiui, paskambinti tėvams, parašyti trumpą žinutę ar nueiti į sutartą saugią vietą.
Skatinkime kreiptis pagalbos
Vaikas turi žinoti, kad pavojaus akivaizdoje jis gali ne tik bėgti, bet ir ieškoti suaugusiųjų pagalbos. Pasikalbėkite, kokie suaugusieji yra patikimi: pardavėja parduotuvėje, mokyklos darbuotojas, policininkas, autobuso vairuotojas, kitos šeimos su vaikais. Reikėtų pabrėžti, kad net jei vaikas abejoja, geriau kreiptis pagalbos ir suklysti, nei likti vienam pavojingoje situacijoje. Jei vaikas turi mobilų telefoną, parodykite, kaip greitai išsikviesti pagalbą – paskambinti tėvams ar bendruoju pagalbos numeriu 112. Aptarkite, kaip jis turėtų elgtis, jei telefonas išsikrautų: kur eiti ir kam pasakyti, kad jam reikia pagalbos.
Stiprinkime ryšį ir pasitikėjimą
Tėvų ir vaiko ryšys – didžiausia apsauga nuo pavojų. Labai svarbu, kad vaikas žinotų: jis visada gali papasakoti apie bet kokį nemalonų ar įtartiną įvykį. Jei vaikas prisipažįsta, kad priėmė saldainį ar trumpai bendravo su nepažįstamuoju, svarbiausia jį išklausyti ir padėkoti, kad pasidalino. Pirma reakcija neturėtų būti pyktis ar kaltinimas, nes tuomet vaikas kitą kartą gali nuslėpti situaciją. Vietoj to verta paaiškinti, kodėl taip elgtis nėra saugu, ir kartu ieškoti sprendimo, kaip elgtis kitą kartą. Kasdienis domėjimasis – „kaip praėjo diena?“, „ar kas nors tave šiandien nustebino/išgąsdino/nuliūdino?“ – padeda išlaikyti atvirą ryšį ir kuria saugumo jausmą.
Nepamirškime saugumo internete
Ne tik gatvėje, bet ir virtualioje erdvėje vaikai gali susidurti su nepažįstamaisiais, kurie bando įgauti pasitikėjimą, pasiūlyti dovanų ar pakviesti susitikti. Būtina aiškiai paaiškinti, kad internete negalima atskleisti asmeninės informacijos: namų adreso, mokyklos pavadinimo, telefono numerio, tėvų darbo vietos. Vaikas turi suprasti, kad net ir draugiškai atrodantis „žaidimo draugas“ socialiniuose tinkluose gali būti pavojingas. Reikėtų sutarti, kad apie kiekvieną pasiūlymą susitikti realybėje vaikas pasakys tėvams. Patartina kartu peržvelgti vaiko naudojamas programas, nustatyti didžiausio įmanomo privatumo funkcijas ir paaiškinti, kodėl svarbu informacija dalytis tik su tais žmonėmis, kuriuos jis pažįsta realiame gyvenime.
Nemokami mokymai ir pagalba
Paramos vaikams centras įgyvendina programą „Esame saugūs“ ir kviečia vaikus bei paauglius ir jų tėvus į nemokamus mokymus Vilniuje. Vaikams ir paaugliams rengiami penkių susitikimų mokymai, o tėvai kviečiami į specialią nuotolinę paskaitą. Nuo lapkričio 12 d. trečiadieniais 18:00–19:00 val. Paramos vaikams centre Žalgirio g. 90, Vilniuje laukiami 7–10 metų vaikai, o nuo lapkričio 10 d. pirmadieniais 16:30–17:30 val. ten pat laukiami 11–14 metų paaugliai. Mokymai yra nemokami, tačiau būtina registruoti save ir savo vaiką/paauglį https://forms.office.com/e/miLTVYX0qy
Jei norėtųsi pasitarti dėl vaiko saugumo ar kitais aktualiais tėvystės klausimais, primename, kad Paramos vaikams centro psichologai „Tėvų linijoje“ konsultuoja darbo dienomis 9:00–13:00 ir 17:00–21:00 val. telefonu 0 800 900 12 arba el. paštu tevulinija@pvc.lt (atsakome per 7–9 d. d.).
Gražina Širvytė-Belafatti
Šaltinis: Nyksciai
