Po vakarykščio poklabio su meru Sigučiu Obelevičiumi ir jo pažado nukabinti Dainuvos slėnyje kabančius medinius skeletus, „Nykščiai“ paskambino Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiajai specialistei Dalei Vileitienei ir klausė, kas iniciavo skeletų projektą su „Devilstone“? Specialistė patikino, kad jų skyrius apie tokį projektą nieko negirdėjo ir patarė susisiekti su Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriumi.
Susiskambino „Nykščiai“ su Kultūros, turizmo ir komunikacijos skyriaus vedėja Kristina Jakubauskaite-Veršeliene ir uždavė klausimą, kodėl Dainuvos slėnyje kabo skeletai?
„Tai Asociacijos „Anykščių kultūrinės iniciatyvos“ instaliacija “Dainuvos slėnio vaiduokliai”. Projekto esmė: sukurti 30 žemės meno skulptūrų iš natūralių medžiagų ir natūraliai sunykstančių, kurios po festivalio lieka slėnio erdvės medžiuose ir po kurio laiko natūraliai sunyks. Ši praktika yra vykdyta ir 2018 m. festivalyje. Instaliacijos skulptūros natūraliai įsikomponuoja slėnio erdvėje, pasak projekto autorių, jos natūraliai sunyks, o žiūrovai gali netikėtai atrasti objektus medžiuose, stebėti ir apmąstyti šį procesą“, – paaiškino skyriaus vedėja.
Paklausta, ką reikia daryti mamoms, kurių atžalos bijo medžiuose kabančių pabaisiukų, K. Jakubauskaitė-Veršelienė išsakė savo nuomonę.
„Pirma, meno kūriniai nebūtinai yra visiems vienodai gražūs ir priimtini. Šiuolaikiniai meno kūriniai gali pasižymėti sava estetika, tad vieniems ji priimtina, kitiems ne. Menai gali kelti ir nepatogius klausimus, provokuoti ar kurti asociacijas – vaiduoklis ar skeletas medyje man, pavyzdžiui, visų pirma kalba apie senąjį Sovijaus mitą. T. y. kai senovės lietuviai puoselėdavo laidojimo tradicijas medžiuose. Kita vertus – tai irimo tema. Kas suyra ir įsikomponuoja į aplinką, o kas visada lieka svetimkūniais. Taip gvildenami ir ekologijos aspektai. Tai apmąstymo temos, kurias gali išjudinti meno kūriniai viešose erdvėse.
Antra, mes niekaip negalime suplanuoti ir absoliučiai apsaugoti savo vaikų, kad jie nepamatytų mūsų akiai nepriimtinų dalykų. Juk ir gatvėje ar kitoje viešoje vietoje galima pamatyti reiškinių, kurie gali išgąsdinti vaikus ar kažkaip kitaip juos paveikti. Tam ir esame mes, suaugusieji, kad būtume pasirengę papasakoti vaikams apie dalykus, kurie gali juos šokiruoti. Juk nuo mūsų priklauso, kaip reaguoti į viešumoje pamatytą ne visai suprantamą objektą, kuris yra gąsdinantis, galbūt estetiškai ar tematiškai vaikui nepriimtinas. Galima pasakoti, kad tai vieta, kur vyksta “Velnio akmens” festivalis, o juk velniai, pagal mitus ir legenda ir gyvena kažkur požemiuose ar kitose erdvėse. O kodėl žmonės švenčia mirusiųjų šventes? O kodėl vaikai mėgsta šiurpius pasakojimus? Ar ne todėl, kad truputį pasijaudintume ir nenueitume ten, kur pernelyg pavojinga? Linkėčiau būti kūrybiškiems, žaisti ir kurti istorijas su vaikais, o galop patiems smagiai iš to pasijuokti. Jūs laimėsite puikų ir turiningą laiką su vaikais, artimesnį ryšį, kuomet tėvai su vaikais kalbasi ne tik buitinėmis temomis, bet ir tikrai rimtais klausimais: apie senovės lietuvių laidojimo papročius, apie dievus ir velnius, apie dangų ir požemius. Beje, ir kaip galėjo nutikti, kad štai skeletai atsidūrė medžiuose. Ar tai tik baisu ir gąsdina, o gal visai ne? O senovės lietuviams laidoti medžiuose savo artimą būdavo didžiausios pagarbos ženklas, nes arčiau dievų. Paklauskite vaikų, tikiu, kad jie jums papasakos daug neapriboto kūrybiškumo istorijų. Galop, mes visi turime teisę pasakyti, kad mums tai nepriimtina ir tiesiog nueiti bei rasti sau priimtinus vaizdinius“.
Tad po pokalbių su savivaldybės specialistais paaiškėjo, kad meras Sigutis Obelevičius duoto pažado „Nykščiams“ visus „pabaisiukus“ nukabinti negalės įvykdyti.
Dalina RUPINSKIENĖ
Šaltinis: Nyksciai
