Jei pavyks suderinti investicinius planus ir įsipareigojimus su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, terminalo krovos pajėgumai ateityje galėtų išaugti beveik dvigubai – iki 2 mln. TEU per metus.
Kaip jau rašė „Vakarų ekspresas“, 2025-ieji „Klaipėdos Smeltei“ tapo rekordiniai: per metus terminale perkrauta 824 tūkst. TEU (sąlyginių konteinerių). Tai – maždaug 40 proc. augimas, gerokai viršijęs pačios bendrovės prognozes.
Auga kartu su uostu
„Mes matome, kokie poreikiai formuojasi Baltijos jūros regione, ir turime aiškią viziją, kaip „Klaipėdos Smeltė” galėtų augti. Todėl jau dabar pradedame kalbėtis su uosto direkcija apie būtinas investicijas, kad augimas nesustotų“, – teigė „Klaipėdos Smeltės” vadovas Rimantas Juška.
Anot jo, paskutinių metų krovos augimo tempai reiškia, kad dabartiniai terminalo pajėgumai – apie 1,1–1,2 mln. TEU per metus – gali būti visiškai išnaudoti jau per artimiausius kelerius metus.
Ši pavasarį terminalas pradės naudoti daugiau nei 1,6 ha ploto naują teritoriją šalia Kalnupės gatvės, pritaikytą konteinerių sandėliavimui. Krovai pritaikant naują teritoriją buvo įrengtos triukšmo slopinimo sienelės, taip siekiant sumažinti poveikį aplinkiniams gyvenamiesiems kvartalams.
Be to, „Klaipėdos Smeltė“ jau yra įsigijusi beveik 13 ha kaimynystėje Nevėžio gatvėje esančios teritorijos, kurią anksčiau valdė Birių krovinių terminalo savininko Igorio Udovickio kontroliuojama įmonė. Šis plotas laikomas svarbiu rezervu tolesnei plėtrai.
Pasak R. Juškos, „Klaipėdos Smeltę“ valdanti „Terminal Investmet Limited“ (kontroliuojama MSC) praėjusiais metais išpirko visas likusias smulkiųjų akcininkų akcijas (apie 2,6 proc.) ir dabar valdo 100 proc. akcijų.
Sprendimas – krantinių rekonstrukcija
Vienas svarbiausių klausimų – šiuo metu dar nerekonstruotas apie 400 metrų ilgio „Klaipėdos Smeltės“ krantinių ruožas.
Pasak R. Juškos, jei uosto direkcija ryžtųsi jų atnaujinimui, „Klaipėdos Smeltė“ savo planuose jau turi ne tik investicijas į naujus konteinerių sandėliavimo plotus, bet ir dviejų naujų konteinerių krovos kranų, pritaikytų aptarnauti okeaninius laivus, įsigijimą.
„Didėjant laivams ir konteinerių kiekiams, kranų skaičius ir krantinių būklė tampa kritiniu veiksniu. Jei infrastruktūra leis, mes pasirengę investuoti ir didinti krovos pajėgumus“, – pabrėžė bendrovės vadovas.
Anot jo, šiuo metu terminale dirba 5 didieji konteinerių krovos kranai.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas patvirtino, kad uostas mato „Klaipėdos Smeltės“ planų logiką.
Didėjant laivams ir konteinerių kiekiams, kranų skaičius ir krantinių būklė tampa kritiniu veiksniu. Jei infrastruktūra leis, mes pasirengę investuoti ir didinti krovos pajėgumus.
„Pastarųjų metų konteinerių krovos augimas ir prognozės ateičiai aiškiai signalizuoja apie besikeičiančius infrastruktūros poreikius – reikalingos galimybės spartinti krovą, priimti vis didesnius laivus. Todėl matome šių investicijų prasmę siekiant stiprinti Klaipėdos uosto konkurencingumą“, – „Vakarų ekspresui“ teigė A. Latakas.
Anot jo, šiuo metu uosto direkcija kartu su „Klaipėdos Smelte“ vertina krantinių rekonstrukcijos projekto technines ir finansines galimybes, taip pat galimus pačios bendrovės įsipareigojimus.
Didžiausias Klaipėdos uosto konkurentas kraunat konteinerius Baltijos jūros regione yra Gdanskas (Lenkija). Šiame uoste praėjusiais metais buvo baigtas jau trečiasis išorinio konteinerių uosto Baltic Hub plėtros etapas, kuris konteinerių krovos pajėgumus Gdanske padidino iki 4,5 milijono TEU. Pernai vien per sausio–rugsėjo mėnesius Gdansko uoste buvo perkrauta 2,24 milijono TEU.
Klaipėdoje pernai perkrautas rekordinis kiekis konteinerių 1,31 milijono TEU. Be „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių krovą uoste vykdo ir Klaipėdos konteinerių terminalas.
