- Titulinis
- Naujienos
- Teisingumo ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai iššvaistytų 0,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų
Teisingumo ministerija, atlikusi auditą Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžiame Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl statybos darbų ir lėšų panaudojimo pagrįstumo ir teisėtumo, sulaukė išvadų, jog perkant ir vykdant statybos darbus, galimai netinkamai atlikta arba neatlikta darbų už 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Dėl šios situacijos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Teisingumo viceministro Elano Jablonsko teigimu, darbą pradėjusiai naujajai Teisingumo ministerijos vadovybei kilo įtarimų dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdytų viešųjų pirkimų ir veiklų, susijusių su statybos darbais pagrįstumo, objektyvios būtinybės, ekonomiškumo bei racionalumo.
„Tikimės, kad ikiteisminis tyrimas padės atskleisti tikrąją situaciją ir galimai padarytos žalos valstybei mastą, ir paaiškėjus netinkamų valstybės lėšų panaudojimo ar iššvaistymo faktams, imsimės skubių priemonių tiek atsakomybės už galimai netinkamą pareigų atlikimą bei neteisėtą veiklą taikymui, tiek tokios ydingos praktikos užkardymui ateityje“, – pabrėžia teisingumo viceministras E. Jablonskas.
Dar šių metų pradžioje naujajai teisingumo ministerijos vadovybei aplankius Šiaulių tardymo izoliatorių ir įvertinus statybvietę, kilo įtarimų dėl statybos darbų pagrįstumo, kokybės bei atitikties teisės aktų nuostatoms. Todėl, gegužės mėnesį ministerija, pasitelkusi nepriklausomą statybos ir statybos darbų organizavimo ekspertą, inicijavo atliktų darbų vertinimą.
Vertinimo metu buvo analizuojama Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikti duomenys bei dokumentai, gilinamasi, ar pateikta informacija ir duomenys yra teisingi, dokumentai yra išsamūs ir galutiniai, ar atlikti projektuose numatyti statybos darbai. Tyrimas atskleidė, jog inicijuojant ir įsigyjant statybos darbų projekto rengimo bei ekspertizės atlikimo paslaugas, darbų sampratos ir turinio neatitinkančius darbus, galimai buvo sudarytos išskirtinės sąlygos privačiam juridiniam asmeniui valstybės biudžeto sąskaita išvengti atsakomybės už netinkamai atliktų darbų taisymą, o Kalėjimų departamento ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovai galimai netinkamai vykdydami pareigas ar jų nevykdydami, valstybės biudžetui padarė daugiau nei 519 tūkst. eurų žalą.
Liepos mėnesį gautos audito išvados paskatino Teisingumo ministeriją kreiptis į Generalinę prokuratūrą siekiant įvertinti, ar audito metu nustatyti pažeidimai neturi Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų požymių.
Paaiškėjus ikiteisminio tyrimo išvadoms ir nustačius pažeidimus, ministerija vertintų už juos atsakingų asmenų veiklą bei imtųsi priemonių, kad valstybės biudžetui padaryta žala būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka. Kalėjimų departamentas būtų įpareigotas nustatyti papildomas vidaus kontrolės priemones, užtikrinančias tinkamą bausmių vykdymo sistemos įstaigų ūkinės ir finansinės veiklos priežiūrą bei kontrolę, kuri sudarytų sąlygas bausmių vykdymo sistemos įstaigų turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti teisėtai.
- Titulinis
- Naujienos
- Teisingumo ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai iššvaistytų 0,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų
Teisingumo ministerija, atlikusi auditą Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžiame Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl statybos darbų ir lėšų panaudojimo pagrįstumo ir teisėtumo, sulaukė išvadų, jog perkant ir vykdant statybos darbus, galimai netinkamai atlikta arba neatlikta darbų už 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Dėl šios situacijos ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Teisingumo viceministro Elano Jablonsko teigimu, darbą pradėjusiai naujajai Teisingumo ministerijos vadovybei kilo įtarimų dėl Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdytų viešųjų pirkimų ir veiklų, susijusių su statybos darbais pagrįstumo, objektyvios būtinybės, ekonomiškumo bei racionalumo.
„Tikimės, kad ikiteisminis tyrimas padės atskleisti tikrąją situaciją ir galimai padarytos žalos valstybei mastą, ir paaiškėjus netinkamų valstybės lėšų panaudojimo ar iššvaistymo faktams, imsimės skubių priemonių tiek atsakomybės už galimai netinkamą pareigų atlikimą bei neteisėtą veiklą taikymui, tiek tokios ydingos praktikos užkardymui ateityje“, – pabrėžia teisingumo viceministras E. Jablonskas.
Dar šių metų pradžioje naujajai teisingumo ministerijos vadovybei aplankius Šiaulių tardymo izoliatorių ir įvertinus statybvietę, kilo įtarimų dėl statybos darbų pagrįstumo, kokybės bei atitikties teisės aktų nuostatoms. Todėl, gegužės mėnesį ministerija, pasitelkusi nepriklausomą statybos ir statybos darbų organizavimo ekspertą, inicijavo atliktų darbų vertinimą.
Vertinimo metu buvo analizuojama Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikti duomenys bei dokumentai, gilinamasi, ar pateikta informacija ir duomenys yra teisingi, dokumentai yra išsamūs ir galutiniai, ar atlikti projektuose numatyti statybos darbai. Tyrimas atskleidė, jog inicijuojant ir įsigyjant statybos darbų projekto rengimo bei ekspertizės atlikimo paslaugas, darbų sampratos ir turinio neatitinkančius darbus, galimai buvo sudarytos išskirtinės sąlygos privačiam juridiniam asmeniui valstybės biudžeto sąskaita išvengti atsakomybės už netinkamai atliktų darbų taisymą, o Kalėjimų departamento ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovai galimai netinkamai vykdydami pareigas ar jų nevykdydami, valstybės biudžetui padarė daugiau nei 519 tūkst. eurų žalą.
Liepos mėnesį gautos audito išvados paskatino Teisingumo ministeriją kreiptis į Generalinę prokuratūrą siekiant įvertinti, ar audito metu nustatyti pažeidimai neturi Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų požymių.
Paaiškėjus ikiteisminio tyrimo išvadoms ir nustačius pažeidimus, ministerija vertintų už juos atsakingų asmenų veiklą bei imtųsi priemonių, kad valstybės biudžetui padaryta žala būti atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka. Kalėjimų departamentas būtų įpareigotas nustatyti papildomas vidaus kontrolės priemones, užtikrinančias tinkamą bausmių vykdymo sistemos įstaigų ūkinės ir finansinės veiklos priežiūrą bei kontrolę, kuri sudarytų sąlygas bausmių vykdymo sistemos įstaigų turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti teisėtai.