Vasario 28 d. Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje dabar jau buvęs Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas ir jo vaikystės draugas, bendraamžis V. V. buvo kaltinami piktnaudžiavimu, prekyba poveikiu. Abu kaltinamieji išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Bylą išnagrinėjusi teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad Kriminalinės žvalgybos veiksmai V. Bavėjano atžvilgiu buvo atliekami neteisėtai, t. y. nesilaikant LR Kriminalinės žvalgybos (KŽ) reikalavimų, bei sankcionuoti teisėjui pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl, teismo įsitikinimu, šioje byloje Kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami nesant teisinio pagrindo. Nustačius, kad šioje byloje tokie veiksmai buvo atliekami nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo, atliekant žvalgybos veiksmus gauti duomenys laikomi neatitinkantys Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) reikalavimų ir dėl to nelaikytini įrodymais. Teismas pabrėžė, jog atliekant Kriminalinės žvalgybos veiksmus gautus duomenis, kuriais grindžiama asmens kaltė, turi patvirtinti ir kiti, BPK nustatyta tvarka gauti duomenys, tačiau šioje byloje tokių duomenų nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad V. V. kaltinamas padėjęs V. Bavėjanui padaryti piktnaudžiavimą, ir nustačius, kad V. Bavėjano veikoje nėra piktnaudžiavimo sudėties, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo V. V. inkriminuotą veiką vertinti kaip padėjimą padaryti piktnaudžiavimą. Teismas abu kaltinamuosius išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo poveikio požymių. Kaltinamiesiems anksčiau paskirtos kardomosios priemonės – pasižadėjimas neišvykti – panaikintos. Šioje byloje dabar jau buvęs Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjęs V. Bavėjanas kaltinamas tuo, kad nustatytu laikotarpiu susitikinėjo ir kitaip bendravo su savo vaikystės draugu, vienoje Kauno savivaldybės įmonėje dirbusiu V. V. Kaip tik tuo metu V. V. buvo teisiamas Kauno apygardos teisme dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kitų nusikaltimų. Per ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimo tarnybos (STT) pareigūnai nustatė, kad V. Bavėjanas ir minėtas vaikystės jo draugas galėjo ne kartą tartis, derinti, planuoti, kaip galėtų pažadėti, pasiūlyti, susitarti duoti ir neilgai trukus duoti 10 tūkstančių eurų kyšį Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui, kad šis neteisėtai paveiktų kaltinamojo V. V. bylą nagrinėjusį teisėją A. U. dėl švelnesnės bausmės skyrimo kaltinamajam V. V. Tačiau tokio tikslo pasiekti nepavyko, Kauno apygardos teismas V. V. pripažino kaltu ir nuteisė jį lygtine 3 metų laisvės atėmimo bausme, taip pat tuo pačiu nuosprendžiu paskyrė beveik 38 tūkstančių eurų baudą. Apskundus nuosprendį ši byla buvo perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Bylos duomenimis, tuomet kaltinamieji siekė, kad apskųsta byla būtų paskirta nagrinėti tokiam teisėjui, kurį V. Bavėjanas galėjo tikėtis paveikti dėl švelnesnės bausmės skyrimo nuteistam vaikystės draugui. Po pareikštų kaltinimų korupcija V. Bavėjanas iš pareigų buvo atleistas 2019 metų rudenį. Abu kaltinamieji savo kaltės nepripažino. Savo baigiamojoje kalboje valstybės kaltintoja sakė, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinami V. Bavėjanas ir V. V. įrodytos iš dalies pačių kaltinamųjų, liudytojų, apžiūrų, kratų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, slapto sekimo protokolais ir kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga. Prokurorė pabrėžė, kad visi šie įrodymai gauti teisėtais būdais, ištirti teisiamajame posėdyje, kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino dėl abiejų inkriminuojamų nusikalstamos veikos epizodų. Valstybės kaltintoja teigė, jog jau perduodamas kaltinamąjį aktą V. Bavėjanui, V. V. paprašė pagalbos, buvo susitarta dėl pinigų už pagalbą perdavimo, tik dėl netinkamai liudytojo V. P. perteiktos informacijos, pinigai iki nuosprendžio priėmimo nebuvo perduoti. Anot prokurorės, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji, jau būdami susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga, vis tik pripažino, kad buvo kalbamasi dėl V. Bavėjano pagalbos, tačiau bandė tai interpretuoti sau naudinga linkme, teigdami, kad pokalbio apie pinigų perdavimą nebuvo, V. V. teigimu buvo kalbama ir žadama tik apie tai, kad per V. P. susižinos A. U. planuojamą priimti sprendimą, o V. Bavėjanas teigia, kad nors pokalbių metu nurodė bendravęs su V. P. paprasčiausiai melavo V. V. Savo kalboje valstybės kaltintoja atkreipė dėmesį, kad ne tik kaltinamieji keitė savo gynybines versijas derindami prie žinomų aplinkybių, bet ir liudytojai, duodami parodymus teisme (V. P. ir A. U. ), praėjus 5 metams po įvykių netikėtai prisiminė aplinkybes, kurių nebuvo nurodę ar neigė ikiteisminio tyrimo metu. Visi susitikimai, pokalbiai, anot prokurorės, užfiksuoti procesinės prievartos priemonėmis, ir patys kaltinamieji neneigia šių nustatytų faktų. Valstybės kaltintojos teigimu, veiksmai, kurie nurodyti kaltinime dėl vienos iš inkriminuojamos nusikalstamos veikos epizodo, negali būti kvalifikuotini kitaip, kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Ji teigė mananti, kad Apeliacinio teismo teisėjo veiksmai, konsultuojant nuteistą asmenį dėl nuosprendžio apskundimo galimybių, paaiškinant, kaip formuluoti skundą, kurias vietas akcentuoti, pažadant paprašyti, kad byla būtų paskirta teisėjui, su kuriuo galėtų pasikalbėti dėl nuteistam asmeniui naudingo nuosprendžio, ar pasikalbėti su pačiu teisėju, paaiškinant galimo kyšio, jei pavyks susitarti dėl jo perdavimo tvarkos, siekiant paveikti bylos nagrinėjimo procesą ir rezultatus, sukelia didelę neturtinę žalą, yra visiškai akivaizdūs. Prokurorė teismo prašė V. Bavėjaną ir V. V. pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų ir paskirti bausmes: V. Bavėjanui – 35 tūkstančių eurų baudą, V. V. – 46 376,6 eurų baudą bei laisvės atėmimą trejiems metams, laivės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. V. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – trejiems metams atimti teisę dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse. Iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5097 eurus. Ši bausmė yra subendrinta su apeliacinės instancijos teismo anksčiau paskirta neatlikta bausme už kitą padarytą nusikaltimą. Kaltinamųjų gynėjai savo kalboje atkreipė dėmesį dėl veikos kvalifikacijos pagrįstumo, inkriminuotų nusikaltimų sudėties, fakto ir kitų aplinkybių, šios bylos iškėlimo pagrindams, teisėtumui, procesinėms priemonėms, kriminalinės žvalgybos taikymo ir kitiems aktualiems klausimams priimant teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Anot advokatų, didžiosios dalies duomenų, kuriais kaltinimą grindžia valstybinis kaltintojas, teismas neturi pripažinti įrodymais ir grįsti teismo nuosprendžio. Kaltinamųjų gynėjų įsitikinimu, kriminalinės žvalgybos metu užfiksuoti duomenys nebuvo gauti teisėtai. Jų žodžiais, jau perduodant bylą į teismą, šioje byloje esančios abejonės nebuvo pašalintos, didžioji dalis abejonių perkeltos į kaltinimą, jį formuluojant neaiškiai, šabloniškai, nenurodant konkrečių faktinių aplinkybių, todėl jau nuo pat pradžių gintis nuo tokių kaltinimų buvę išties sudėtinga. Kaltinamųjų gynėjai teismo prašė priimti teisingą sprendimą ir jų ginamuosius išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tardamas savo paskutinį žodį V. Bavėjanas pabrėžė, kad nieko nusikalstamo nepadarė ir neketino daryti. Anot jo, savo poelgį šioje istorijoje galįs vertinti nebent kaip teisėjo etikos pažeidimą. Teismo prašė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų išteisinti, nes jų tiesiog nepadarė. Kaltinamasis V. V. teigė, jog nusikalstamų veikų, kuriomis jis kaltinamas, nepadarė ir teismo prašė, kad šis jį išteisintų. Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. → Paremkite infa.lt per PayPal, Patreon ar jums patogiu PAREMTI būdu. – Nuoširdžiai ačiū parėmusiems. Šaltinis:Infa.lt