Apdovanotas spektaklis
Krokuvoje vykstančiame festivalyje „Boska Komedia“ spektaklis „Vakaro nejauka“ pelnė aukščiausią apdovanojimą už scenografiją.
Jaunosios kartos lenkų režisierė M. Wdowik jį kūrė atsispirdama nuo šiuo metu vieno ryškiausių Nyderlandų rašytojų Lucaso Rijneveldo kūrinio tuo pačiu pavadinimu.
Knygos veiksmą įžiebia itin religingos kaimo šeimos gyvenimą perskelianti tragedija – paauglio sūnaus mirtis. Pantomimos teatro aktoriai scenoje beveik be jokio teksto kuria sukrečiantį pasakojimą apie kasdienio gyvenimo kloduose pūliuojančią tamsą, prasiveržiančią siaubinga, gyvenimus griaunančia ir naikinančia jėga.
Spektaklio, o ir knygos protagonistė – dešimtmetė mergaitė. Būtent per jos ir jos artimųjų patirtis tyrinėjama, kaip gedulas kaupiasi kūne ir vaizduotėje.
„Vakaro nejaukoje“ karaliauja amžina žiema ir veriantis šaltis, klesti maginis mąstymas, burtai ir maldos. Visa tai žiūrovams atsiskleidžia mergaitės, žengiančios į paauglystę, akimis.
Ji vienu metu yra ir įvykių stebėtoja, ir pasakotoja, ir fantazijų kūrėja – saugo atsiminimus apie šeimoje nutikusią tragediją, grumiasi su kaltės jausmu bei atsakomybe už tėvus, kovoja su vidinės tuštumos skausmu. Kartu tai pasakojimas ir apie vaikystės pabaigą.
Visiškai įsitvirtinęs festivalis
Spektaklis „Vakaro nejauka“ yra Adomo Mickevičiaus instituto sukurtos ir Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos koordinuojamos tarptautinės Lenkijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai kultūros programos dalis. Partneris – Lenkijos institutas Vilniuje.
Tai paskutinis „TheATRIUM“ renginys, tad ir paskutinė proga pabūti teatro šventės šurmulyje pajūryje.
Festivalio metu miestiečiai ir miesto svečiai aktyviai naudojosi galimybe pasimėgauti tiek lietuviško teatro koncentratu Lietuvos teatro vitrinos savaitės metu, tiek tarptautinės festivalio programos renginiais.
Vienas iš „TheATRIUM“ sumanytojų, Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys apžvelgdamas besibaigiantį festivalį minėjo, kad jo jau visai nebestebina šios teatro šventės populiarumas.
„Kai pradėjome rengti šį festivalį, netikėjau, kad ateis laikas, kai parduosime visus bilietus, kad atsiras tiek daug nuolatinių festivalio programos žiūrovų.
„TheATRIUM“ programa – išskirtinė, ji ypatinga, su iššūkiu žiūrovui, ji reikalauja laiko, atsidavimo ir drąsos būti nustebintiems.
Bet metai po metų matome, kad žmonės to iššūkio nori, tai – svarbiausia, ir tai mus įkvepia”, – džiaugėsi T. Juočys.
Saviti iššūkiai
Daugumos „TheATRIUM“ spektaklių atvežimą ir paruošimą scenai lydėjo saviti iššūkiai, pavyzdžiui, pirmasis tarptautinės programos dalyje Davido Petrosyano režisuotas „Procesas“ keliavo iš Ukrainos.
Anot T. Juočio, nerimauta net ir dėl paties jo atvykimo iš karo zonos, bet viskas įvyko ir pavyko.
Atsiliepimai apie „Procesą“ buvo nuostabūs. „Tai buvo teatras, kurio žmonės ilgisi, bet kartu ir labai šiuolaikinis. Tomis sąlygomis, kuriomis šie kūrėjai dirba – jie yra labai modernūs ir aktualūs“, – sakė teatro vadovas.
Prancūziškasis „Leviatanas“ buvo didžiulis techninis iššūkis. „Nuo jo montažo pradžios iki parodymo – septynios dienos. Savo turiniu ir forma šis spektaklis buvo moderniausias mūsų programoje, bet savo techniniais reikalavimais – senamadiškiausias, pavyzdžiui, turėjome kreiptis į ne vieną teatrą, kad rastume reikalingas lempas“, – pasakojo užkulisių perpetijas T. Juočys.
Proga refleksijai
Kasmet vasaros pradžioje mieste išsiliejantis „TheATRIUM“, pasak teatro vadovo, laikui einant pakeitė ir paties Klaipėdos dramos teatro veidą.
„Tam, koks dabar yra mūsų teatras, pagrindus padėjo festivalis. Nemažai režisierių, kuriuos nusižiūrėjome atsivežti į festivalį – nusižiūrėjome norėdami pasikviesti kurti savo teatre. Festivalis mums buvo didelė pagalba įtikinant juos atvykti į Klaipėdą.
Per tuos devynerius metus mūsų trupė ir visa komanda pamatė, kaip drąsiai ir lengvai gali dirbti teatras – griuvo ne vienas vidinis barjeras, atsirado noras ir patiems kuo daugiau išmėginti, eiti ten, kur ne visada patogu.
Kartu su teatru auga ir jo auditorija – viskas susiję. Tam, kad spektaklis įvyktų, būtini žiūrovai”, – apibendrino T. Juočys.
Jo nuomone, svarbu įvertinti „TheATRIUM“ sėkmę pasimatuojant šiek tiek kitą žiūros perspektyvą – globalesniu mastu Klaipėda yra nedidelis miestas, tad jame aktyviai veikiantis ir ištikimus žiūrovus turintis teatras su drąsiai formuojamu repertuaru yra didelis pasiekimas.
Po „Vakaro nejaukos“ rodymo Klaipėdos dramos teatro II aukšto menėje vyks susitikimas su spektaklio aktoriais.
