Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salėje nuo balandžio 28 d. visą gegužės mėnesį veikė anykštėno tautodailininko, kraštotyrininko Roberto Breskaus medžio drožinių ir karikatūrų paroda „Medžio drožėjas, kurį veda humoras“.
Per mėnesį parodą aplankė daugiau kaip 300 lankytojų ir tai labai džiugina. Kadangi paroda buvo atidaryta anykštėnų kraštotyrininkų sambūrio „Draugaukime-bendraukime-bendradarbiaukime“ metu, tai pirmieji su paroda ir susipažino kraštotyrininkai, kurių į sambūrį buvo prigūžėję per septynias dešimtis.
Tautodailininko parodą lankė ne tik anykštėnai. R. Breskaus medžio drožinius ir karikatūras apžiūrėjo suvalkiečiai Vilma ir Gintautas, mokiniai iš Marijampolės Sūduvos gimnazijos ir nemažas būrys vilniečių. Uldė su Kristupu iš Vilniaus atsiliepimų apie parodą knygoje parašė: „Atvykome iš Vilniaus aplankyti Anykščių ir negalėjome praeiti pro Jūsų biblioteką. Paroda man priminė tėčio gimtinę ir jo susižavėjimą rankų darbo kūriniais. O tėtis kilęs iš Užpalių! Ačiū už lietuviškos kūrybos dvelksmą! Uldė ir Kristupas, 2022.05.21“.
Dirbiniai iš medžio ir karikatūros
Malonu, kad parodos lankytojai ne tik grožėjosi, bet ir rašė savo atsiliepimus, kurie patvirtina, kad anykštėno tautodailininko R. Breskaus medžio kūriniai nepaliko abejingų. Jau senokai R. Breskus nedalyvavo parodose, todėl džiaugiamės, kad šį kartą tautodailininkas sutiko vėl eksponuoti savo darbus. Parodos lankytojai žavėjosi medžio drožiniais, vaizduojančiais bajorą Anykštį, Puntuką, Herkų Mantą, karžygius, muzikantus bei kitus personažus. Vyresnio amžiaus lankytojai ypač stebėjosi 1989–1991 metais tautodailininko pieštomis karikatūromis, kurias sukurti reikia ne tik talento, bet ir intuicijos, bei turėti gerą humoro jausmą.
R. Breskus karikatūras pradėjo kurti dar besimokydamas mokykloje. 1981–1982 m. Anykščių kino teatre „Šilelis“ (dabar čia veikia parduotuvė „IKI–Šilelis“) nuolat veikė jo karikatūrų parodos. Vėliau tautodailininkas ėmė kurti paminklus sukūrė stogastulpius savo kieme (1995 ir 2005), šiuolaikinį stogastulpį „Kazimieras“, skirtą tėvo atminimui (1995), dviejų aukštų stogastulpius G. Ruplėno sodyboje Ažuožeriuose (apie 2004). Molėtų ugniagesių tarnybos kiemą puošia jo sukurta Šv. Florijono skulptūra (2007). R. Breskus sukūrė Lietuvos studentų sporto asociacijos (LSSA) emblemą, kurioje pavaizduotas jos talismanas – pelėdžiukas Žiniukas.
Priminsime, kad R. Breskus prieš 65 metus gimė Anykščiuose, mokėsi Anykščių A. Vienuolio vidurinėje mokykloje. Baigė Klaipėdos 41-ąją vidurinę profesinę technikos mokyklą (įgijo statybos, meninio dažymo specialybę). Dirbo Ukmergės komunalinių įmonių kombinato dailininku apipavidalintoju. Po tarnybos sovietinėje kariuomenėje R. Breskus grįžo į Anykščius ir dirbo dailininku Anykščių buitiniame gyventojų aptarnavimo kombinate, Anykščių vyno gamykloje, autobusų parke.
Mintys kūrybai ateina savaime
Robertas su žmona Lina pirmieji Anykščiuose atidarė tautodailės dirbinių parduotuvę „Dailė“, po to individualią įmonę „Devyni amatai“.
R. Breskus parodose pradėjo dalyvauti 1994 metais. Dalyvavo Lionginui Šepkai atminti Rokiškio krašto muziejuje organizuotoje parodoje, Anykščių krašto tautodailės darbų parodose Anykščių koplyčioje, Anykščių kultūros rūmuose, Anykščių viešojoje bibliotekoje. Nemažai tautodailininko drožinių iškeliavo į užsienį. Savo darbų yra padovanojęs pirmajai savo mokytojai, Lietuvos Respublikos prezidentui Valdui Adamkui, monsinjorui Albertui Talačkai. Molėtų ugniagesių tarnybos kiemą puošia jo sukurta Šv. Florijono skulptūra (2007). Sukūrė Lietuvos studentų sporto asociacijos (LSSA) emblemą, kurios talismanas – pelėdžiukas Žiniukas.
Paklaustas, kaip gimė jo kūriniai, R. Breskus prisipažino, kad kūryba ateina savaime ir viskas vyksta ekspromtu – paimi įrankius ir gimsta skulptūra. Tautodailininkas kuria tada, kai išsiilgsta medžio ir, kai gerai jaučiasi.
R. Breskus savo kieme su Vaikų ir jaunimo užimtumo centro lankytojais 2010 m.
Ir baigiant apie parodą, norisi tik pritarti atsiliepimų knygoje kolegės Birutės Venteraitienės užrašytoms mintims, kad „tautodailininko R. Breskaus paroda yra unikali, nes joje daug humoro. Karikatūros nukelia į 1989–1991 metus, tačiau aktualios ir šiandien. Medžio drožiniai lyg gyvi. Labai mieli ir šilti. Parodos autoriui linkime stiprybės, sveikatos ir laukiame naujų kūrybos darbų“.
Audronė Berezauskienė
Šaltinis: Nyksciai
