Tokią išvadą padarė kuršių gyvosios istorijos klubo „Pilsots“ nariai, kurie savo rankomis nuvalė neseniai vandalų suniokotą senovės reliktą Tauralaukyje: dažais buvo apipaišytas baltų vikingais vadinamų kuršių apeiginis akmuo su dubeniu.
Jokios pagarbos paveldui nejaučiantys veikėjai vakarinėje protėvių paminklo pusėje, dvejose vietose purškiamais dažais iškeverzojo kažkokius tik jiems suprantamus ženklus (sienų tepliotojai juos vadina „tagais“, kurie prilygsta peckiotojo parašui). Tokio atvejo nėra niekada buvę ir jis šokiravo paveldo tyrinėtojus.
Valdiški labirintai
Išpuolį barbarizmu pavadino archeologas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.
„Paprasčiausia antikultūra. Kažkas baisaus. Vadinasi, tie paaugliai užaugo, buvo užauginti tokioje terpėje, kurioje nėra nieko švento, be jokios pagarbos paveldui. Deja, tenka prisiimti atsakomybę už tokius vaikus ir mokykloms, ir tėvams.
Net nesuvokiu, kam ir kodėl galėjo panižti rankos dažais subjauroti vieną iš ryškiausių, įdomiausių ir svarbiausių Klaipėdoje proistorės paveldo paminklų“, – „Vakarų ekspresui“ sakė jis.
Anksčiau kuršių apeiginio akmens su aukojimų dubeniu bei lataku skyčiams nutekėti aplinka būdavo smarkiai šiukšlinama, tačiau pastaraisiais metais ši tendencija mažiau pastebima. Galimai įtakos turi ir visuomenės informavimas viešojoje erdvėje apie šį unikalų archeologinį, mitologinį paminklą pačiame Klaipėdos mieste.
Pagal dubens formą ir gamybos technologiją (spėjama, jog dar I tūkstantmetyje po Kr. dubuo buvo ne išskaldytas kaltu, o išgręžtas naudojant rąstą, smėlį ir vandenį) Tauralaukio aukurui nėra analogų visoje Lietuvoje.
Kadangi šis apeiginis akmuo, dar vadinamas Velnio akmeniu, nuo 1992 m. yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą (objekto reikšmingumo lygmuo – regioninis), klubo „Pilsots“ nariai pirmiausiai kreipėsi į vietos paveldosaugininkus iš Kultūros paveldo departamento.
Šie atsakė, jog valyti dažus nuo aukuro – ne jų kompetencija ir pasiūlė susisiekti su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriumi.
Paskambinus ten paaiškinta, kad „tagus“ viešosiose, reprezentacinėse miesto erdvėse (ant namų fasadų, paminklų ir pan.) privalo nuvalyti nekilnojamojo turto savininkai. Pasidomėjus, kas šiuo atveju yra Tauralaukio apeiginio akmens savininkas, atsakymo negauta.
Paaiškinta, jog keverzonės ant paveldosauginių ir viešajam sektoriui priklausančių objektų paprastai tampa Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojų rūpesčiu.
„Žinoma, kam juridiškai bepriklausytų tas akmuo, vis viena peckiones reikės nuplauti. Net jei ir ne miesto turtas tai, pasirūpintumėme, kad išvalytų. Jei jums nepavyks, kreipkitės, organizuosime“, – geranoriškai pagalbos ranką tiesė Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.
Tačiau „Pilsots“ nariai nusprendė, jog kaip tik šiuo metu, kai vyksta viena didžiausių metų švenčių (vasaros saulėgrįža, Rasa), turėjusių milžinišką reikšmę priešistorės žmonėms, apipeckiotas akmuo būtų tikras akibrokštas.
