Valstybės sekretorius Antony Blinken paskelbė Valstybės departamento 2022 m. Tarptautinės religijos laisvės ataskaitą, kuri rodo „labai nerimą keliančių tendencijų augimą“ Kinijoje, Rusijoje, Irane, Indijoje ir Afganistane. Failo nuotrauka Michael A. McCoy/UPI | Licencijos nuotrauka
gegužės 15 d. (UPI) — Naujoje JAV ataskaitoje skelbiami religijos laisvės pažeidimai Kinijoje, Rusijoje, Irane ir Indijoje.
Valstybės departamentas paskelbė 2022 metų ataskaita pirmadienį dėl tarptautinės religijos laisvės. Ataskaitoje analizuojama religijos laisvės padėtis 199 šalyse ir dokumentuojami tam tikrų vyriausybių pažeidimai.
„Šis pranešimas išleistas šiandien atspindi vaizdą, kurį matėme 2022 m., tačiau kiekvieną dieną veikiame pagal ataskaitos išvadas ir pastebėjimus“, – sakė valstybės sekretorius. Antonijus Blinkas pirmadienį sakė žurnalistams, kalbėdamas apie „labai nerimą keliančių tendencijų augimą“.
Tarp pagrindinių išvadų buvo vyriausybės, įskaitant Rusiją, Kiniją, Iraną, Afganistanas ir Indija, kurios ir toliau orientuojasi į tikėjimo bendruomenės narius savo ribose.
Ataskaitoje teigiama, kad nors Saudo Arabija buvo išskirta dėl pastarųjų žingsnių didinti tarpreliginį dialogą ir religinę toleranciją, ji pažeidė religines laisves, nes buvo neteisėta praktikuoti bet kokį tikėjimą, išskyrus islamą.
„Vyriausybės daugelyje pasaulio šalių ir toliau taikosi į religines mažumas, naudodamos daugybę metodų, įskaitant kankinimą, mušimą, neteisėtą sekimą ir vadinamąsias perauklėjimo stovyklas“, – sakė Blinkenas, pripažindamas, kad sukanka 25 metai nuo Tarptautinės organizacijos įkūrimo. Religijos laisvės įstatymas.
Ataskaitoje Blinkenas taip pat aptarė darbo pažeidimus, susijusius su religinių mažumų pašalinimu iš tam tikrų profesijų arba verčiant jas dirbti religinių apeigų metu.
Ataskaitoje pabrėžta tendencija, kad vyriausybė riboja prieigą prie šventų ir garbinimo vietų.
„Daugelis šalių toliau leidžia įstatymus ir vykdo apostazės, šventvagystės ir antikonversijos įstatymus bei susijusią politiką“, – prezidento patarėju einantis ambasadorius Rashadas Hussainas. Joe Bidenas apie religijos laisvės sąlygas ir politiką, sakė žurnalistams.
„Šie įstatymai yra tiesioginiai išpuoliai prieš teisę į religijos ar tikėjimo laisvę“, – pridūrė jis. „Jie kriminalizuoja religinę raišką ir pateisina mažumų religinių grupių narių ir kitų, kurie neatitinka patvirtintos teologijos diktato, diskriminaciją ir priekabiavimą“.
Ataskaitoje pabrėžta, kad vyriausybės turi užtikrinti vienodas galimybes gauti išsilavinimą ir kitas paslaugas.
„Talibanas vardan religijos ir toliau atima iš moterų ir mergaičių šią pagrindinę teisę“, – sakė Hussainas, kalbėdamas apie praėjusių metų jauno Mahsa Amini mirtį. Irano moteris kuri mirė policijos areštinėje dėl kaltinimų, kad ji pažeidė griežtus įstatymus dėl hidžabo nešiojimo.
Nors ataskaitoje aprašomas „daugelyje pasaulio vietų didėjantis fanatizmas visuomenės lygmeniu“ ir „nuolatinis ir labai nerimą keliantis antisemitizmo, antimusulmoniškos neapykantos ir ksenofobijos plitimas, nukreiptas į religines ir nereligines bendruomenes“. Hussaino, tai taip pat dokumentavo pažangą religijos laisvių srityje, nes vis daugiau piliečių „sudėjo kovoti su šiais veiksmais, dažnai rizikuodami asmeniniu požiūriu“.
„Jungtinės Valstijos ir toliau stovės šalia ir rems šiuos drąsius religijos laisvės gynėjus“, – žurnalistams sakė Blinkenas.
„Giname teisę tikėti arba netikėti ne tik todėl, kad tai teisinga, bet ir dėl nepaprasto gėrio, kurį tikintys žmonės gali padaryti mūsų visuomenėse ir visame pasaulyje.
