Šiandien Berlyne vėl plačiai duris atvėrė pasaulinis žemės ūkio verslo centras – tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė“, vykstanti jau 88–ąjį kartą. Į parodą, kurioje tradiciškai įrengtas nacionalinis Lietuvos stendas, atvyko ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko vadovaujama delegacija.
Lietuvos stendas – veiklos sūkuryje
Vieni pirmųjų Lietuvos stendą aplankė ir su ministru K. Navicku bei viceministru Vyteniu Tomkumi susitiko Europos Sąjungos žemės ūkio komisaras Janusz Wojciechowski, Vokietijos žemės ūkio ministras Cem Özdemir, Berlyno meras Kai Wagner, Vokietijos Federalinės maisto pramonės asociacijos prezidentas Christian von Boetticher, Vokietijos ūkininkų asociacijos prezidentas Joachim Rukwied ir kt.
Kaip visuomet, Lietuvos stende vyks įvairių valstybių delegacijų dvišaliai susitikimai. Šiemet ministras K. Navickas planuoja susitikti su Ukrainos, Moldovos, Kosovo, Armėnijos, Lenkijos žemės ūkio ministrų delegacijomis.
Parodos metu Lietuvos stendą aplankys Vokietijos bei kitų šalių žurnalistai, įvairių organizacijų, užsienio valstybių ambasadų, prekybos asociacijų atstovai.
Žemės ūkis viduryje Berlyno
Jokia kita tarptautinė paroda Vokietijoje nesulaukia tiek lankytojų, kiek „Žalioji savaitė“ („Grüne Woche“), šiemet vykstanti sausio 19–28 dienomis. Tai pasaulyje labiausiai koncentruota žemės ūkio, sodininkystės ir maisto produktų pasiūla. Visose nacionalinėse šalių ekspozicijose stengiamasi akcentuoti savo šalies ir jos produktų bei patiekalų išskirtinumą, o tai renginį daro itin patrauklų.
Parodoje laukiama daugiau kaip 300 tūkst. lankytojų, kurie 118 tūkst. m2 siekiančiame plote galės pamatyti, ragauti ir grožėtis gaminiais iš 61 valstybių, kuriuos pristatys 1,4 tūkst. parodos dalyvių.
Parodoje ypač didelis dėmesys skiriamas klimato apsaugai, žiedinei ekonomikai, išteklių išsaugojimui ir tvariam žemės naudojimui. Šias temas ekspertai iš visų pasaulio šalių galės aptarti daugiau nei 300 seminarų, diskusijų, konferencijų ir komitetų posėdžių. Paroda ir jos renginiais kasmet domisi apie 1,9 tūkst. įvairių šalių žiniasklaidos atstovų.
Ši paroda ne veltui dar vadinama „agroverslo Davosu“. Antrąją jos dieną vykstantis maisto ir žemės ūkio forumas, kurį organizuoja Vokietijos federalinė maisto ir žemės ūkio ministerija, laikomas svarbiausiu žemės ūkio renginiu pasaulyje. Šiemet forume, kurio tema – „Maisto sistemos mūsų ateičiai: sujungti jėgas, kad pasaulyje nebūtų bado“, daugiau nei 70 žemės ūkio ministrų ir tarptautinių organizacijų narių kartu ieškos atsakymų, kaip tvarus žemės ūkis gali kovoti su badu pasaulyje. Šiandien ši kova susiduria su naujomis ir vis didesnėmis kliūtimis: klimato krize, biologinės įvairovės nykimu, COVID-19 pandemijos poveikiu, karais.
Akcentas – tautinio paveldo produkcija
Lietuvos žemės ūkio ministerijos įrengta dviejų aukštų ekspozicija parodoje visuomet sulaukia didelio dėmesio. 2024-ieji neturėtų būti išimtis, juk čia tūkstančiams parodos lankytojų lietuviškus tautinio paveldo produktus bei kitus iškirtinės kokybės gaminius pristatys jau dalyvavimo šioje parodoje turinčios ir naujos įmonės.
Laimutės Sadauskienės individuali įmonė (Rokiškio r.) išrankius vokiečių lankytojus vaišins ne tik rankų darbo grybukais, šakočio tinginiu, bet ir vėl demonstruos, kaip kepa lietuvių pamėgtą šakotį. Įmonė šioje srityje nėra naujokė – namuose turi įrengtą šakočių kepimo mokymų klasę.
Lankytojai ekspozicijoje ras ir šimtalapių, meduolinių grybukų, šakočių bei mediniuose ąžuolo kubiluose raugtos ir rankomis minkytos rupių ruginių miltų duonos, kepamos UAB „Radviliškių kaimo kepykloje“ (Panevėžio r.). Jau 26 metus veikianti kepykla savo gaminius parduoda ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, tad ši paroda – puiki vieta naujiems kontaktams užmegzti.
Šįkart Lietuvos stende bus tikrai gausu lietuvių mėgstamo medaus ir jo gaminių. Ūkininkė Diana Rušėnaitė (Rokiškio r.) pristatys ne tik pievų ir miško medų, bet ir ypatingą produktą – medų šaukšte. Šeimos puoselėjamame bityne „Devyni medūs“ senosios bitininkavimo tradicijos derinamos su šiuolaikinėmis technologijomis – iš medaus kuriami nauji produktai, kurie eksportuojami į Vokietiją, Lenkiją, Ispaniją. „Mūsų bityną supa miškai, tad medus – skirtingo skonio, spalvos ir aromato. Norime juo net tik patys pasidžiaugti, bet ir pasidalyti su kitais, taip populiarinant Lietuvą kaip išskirtinio medaus gamintojų šalį“, – sako ūkininkė.
UAB „Medaus namai“ (Zarasų r.) produkcija gaminama ekologiniame Laimono Galvono bitininkystės ūkyje. Parodos lankytojams bus pristatyti 12 skonių medaus skanėstai su liofilizuotom uogomis ir vaistažolėmis, ekologiška bičių duona ir medus. Įmonė, savo produkciją eksportuojanti ir į Angliją bei Vokietiją, siekia populiarinti lietuviško ekologiško medaus vartojimą ir supažindinti vartotojus su įvairiais skoniais.
Gurmanai galės paragauti pagal senąsias tradicijas pagaminto MB „Šušvės midus“ (Kėdainių r.) devynių rūšių midaus. Pasak įmonės vadovo Eriko Augustinavičiaus, šį lietuvišką istorinį gėrimą iš savo bityne surinkto medaus gamina jau ketvirta šeimos bitininkų karta. Midus, kurio unikalias skonines savybes padeda išgauti įvairūs bičių produktai, žolelės, uogos ir vaisiai, eksportuojamas į Vokietiją, Angliją, Lenkiją, Čekiją.
Savo produkciją – šaltalankių girą, uogienę ir sirupą arbatai – Lietuvos stende pristatys ūkininkė Daiva Kvederaitė (Alytaus r.). Ekologiniame uogininkystės ūkyje auginama 80 ha šaltalankių, kurių uogas ūkininkė parduoda arba perdirba. Visi gaminiai – be jokių konservantų, dažiklių ir kitų priedų. Siekiant išsaugoti kuo daugiau gerųjų uogų savybių, gaminant naudojamos tausojančios technologijos. Ūkio produkcija jau eksportuojama į Vokietiją ir Airiją, tad parodoje bus ieškoma naujų prekybos partnerių.
Šiemet pirmą kartą parodoje dalyvauja MB „Maži mamutai“, užsiimanti gurmaniškų rankų darbo pagardų, padažų, marinatų, karamelių gamyba. Parodoje ji pristatys agurkus „Aštrumas“, karamelizuotų svogūnų, vyno ir kriaušių pagardą bei šaltalankių padažą (pastarieji du 2023 metais laimėjo konkurso “Lietuvos metų gaminys” aukso medalius).
Pirmą kartą parodoje dalyvaus ir UAB „Ekko LT“, pristatysianti ekologiškus linų sėmenų ir rapsų aliejus. Ši moderni ir šiuolaikiška įmonė, įsikūrusi Zarasuose, specializuojasi nerafinuoto šaltai spausto rapsų aliejaus bei išspaudų gamyboje. Įmonė remia vietinius ūkius – visi jos produktai yra gaminami tik iš Lietuvos laukuose užaugintų rapsų.
Etno motyvais sukurtus, sertifikuotus gintaro ir žalvario gaminius – apyrankes, sages, kaklo papuošalus stende demonstruos tautodailininkė, sertifikuota tautinio paveldo amatininkė, juvelyrė Danutė Tikužienė. Visi jos tautinio paveldo gaminiai sukurti naudojant senąsias technologijas.
Nebus pamirštas ir grožio puoselėjimas – unikalius, tautinio paveldo ženklu pažymėtus apsauginius, kūno priežiūrai skirtus kremus pristatys UAB „Evija ir partner“ (Prienų r.), kuri yra šio netradicinio tepalo gamintoja ir platintoja.
UAB „Šerno pėda“ (Panevėžio r.) vokiečių lankytojams pasiūlys žvėrienos produkcijos – stirnienos, briedienos, elnienos gaminių. Daugelis įmonės produktų gaminami pagal senolių tradicijas, stengiantis išsaugoti produktų autentiškumą: naudojami natūralūs prieskoniai, gaminiai rūkomi kaimišku dūmu. Pasak įmonės direktorės Lauros Viriūnės, jie žvėrieną superka iš Lietuvos ūkininkų ir medžiotojų, o savo išskirtinius gaminius parduoda ne tik Lietuvoje, bet ir eksportuoja į Angliją, Airiją.
O kokia gi Lietuvos ekspozicija be pieno produktų! Ūkininkė Rita Dirvinienė (Radviliškio r.) parodoje pristatys lietuviškus sūrius: keptus su kmynais ir česnakais, rūkytus su alksnio malkomis bei saldaus pieno. Ši produkcija gaminama šeimos ūkyje Liaudiškių kaime. Nors ūkis buvo įkurtas beveik prieš 20 metų, tačiau tik prieš 6 metus pradėjo perdirbti savo karvių pieną ir sukūrė prekinį ženklą „Ritos sūriai“. Šiandien ūkyje iš šviežio karvių pieno gaminami 15 skirtingų rūšių sūriai. „Savo produkciją eksportuojame į Angliją, Daniją, Švediją, o šioje parodoje tikimės pristatyti lietuviškus sūrius dar platesnei rinkai“, – sako pieno ūkio šeimininkė.
