Kovo 21 d. pasaulis mini Tarptautinę miškų dieną. Šių metų tema – „Miškai ir inovacijos: nauji sprendimai geresniam pasauliui“. Šiuolaikinės technologijos vis labiau skverbiasi į miškininkystės sektorių – į skaitmeninę erdvę keliasi dauguma procesų, nuo sėklų sodinimo iki itin tikslios medienos apskaitos.
Klimato kaitos keliami iššūkiai, besikeičiantys visuomenės poreikiai ir lūkesčiai, susiję su miškais, skatina dar sparčiau kurti ir diegti naujoves. Į miškų sektorių integruojamas dirbtinis intelektas, daiktų internetas, blokų grandinės ir kitos skaitmeninės technologijos, valdymo sprendimai skatina jo transformaciją.
Pasitelkus inovacijas iš medienos ir kitų miško produktų kuriamos alternatyvos netvarioms statybinėms medžiagoms – betonui, plienui, plastikui, sintetiniam pluoštui. Tvarūs medienos produktai išsaugo anglies dioksidą visą savo gyvavimo laikotarpį.
Miškų stebėsena vis plačiau vykdoma pasitelkiant modernias technologijas, technines inovacijas ir panaudojant kosminius duomenis bei nuotolinį stebėjimą. Ketinant pagerinti informacijos apie Europos Sąjungos miškus surinkimą 2023 m. lapkričio 22 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą keisti reglamentą dėl stebėsenos sistemos diegimo Europos miškų atsparumui didinti.
Kokybiška miškų stebėsena sudarytų sąlygas fiksuoti, kaip siekiama su miškais susijusių ES tikslų, gerinti rizikos vertinimą, priimti įrodymais grįstus sprendimus. Siūloma, kad duomenys būtų gaunami derinant nuotolinį stebėjimą, antžeminius tyrimus ir kitus informacijos šaltinius.
Tobulėjančios dronų ir palydovų technologijos padeda ne tik stebėti, bet ir tvarkyti bei prižiūrėti miškus, aptikti ir gesinti gaisrus, saugoti ekosistemas. Lazeriai ir dronai, mobilūs įrenginiai, dirbtiniu intelekto grindžiama analizė, virtualioji realybė ir debesijos technologija paremtos paslaugos leidžia efektyviau tvarkyti ir prižiūrėti mišką. Miško išteklių valdymo skaitmeninimas prisideda prie miško žemėlapių tobulinimo, miškų planavimo ir miškų inventorizacijos tikslumo.
Valstybinių miškų urėdija diegia naujausias medienos matavimo ir apskaitos technologijas, pavyzdžiui, fotogrametrinį žaliavinės medienos matavimo metodą, kuris yra greitesnis ir patikimesnis. Taip sumažinamos darbo sąnaudos ir išvengiama galimų žmogiškųjų klaidų. Miško išteklių apskaitai taip pat pradėtas naudoti lazerinis medynų skenavimas. Kitas pavyzdys – Aplinkos apsaugos departamentas naudoja dronus, jų dėka užkardomi ir greičiau išaiškinami pažeidimai.
Už miškų politikos įgyvendinimą atsakingos valstybinės institucijos ir Valstybinių miškų urėdija ieško galimybių naudoti bepiločių orlaivių technologijas, kurios padėtų sumažinti miškų inventorizacijos išlaidas, taupyti darbuotojų laiką, greičiau gauti reikalingą informaciją, efektyviau saugoti miškus. Pavyzdžiui, bepiločių orlaivių surinkti duomenys galėtų būti naudojami ankstyvam ligų ir kenkėjų plitimo židinių nustatymui, gaisrų padarinių vertinimui ir kitiems svarbiems tikslams.
