Vizito metu buvo ne tik įvertinta keliautojo sveikatos būklė, bet ir pratęsta pandemijos metu užgimusi draugystė.
Grįžęs namo aplankė medikus
Respublikinė Klaipėdos ligoninė šią savaitę sulaukė neeilinio paciento – pusmetį irkline valtimi „Kuršis“ per Ramųjį vandenyną keliavusio Aurimo Mockaus.
Žygio, turėjusio baigtis Australijoje, finišą drastiškai pakeitė galingas taifūnas, privertęs Aurimą nutraukti kelionę ir nuspausti pagalbos mygtuką.
Nepaisant to, kad iš taifūno gniaužtų jis buvo išgelbėtas prieš kelias savaites, pirmąjį medicininį patikrinimą jis patikėjo gimtojo miesto specialistams.
„Užsukau į Respublikinę Klaipėdos ligoninę po traumų, persivertimų. Po trijų savaičių vis dar jaučiau skausmą krūtinės srityje, kakle.
Padarė visus tyrimus – ačiū gydytojams ir visam personalui. Taip profesionaliai viskas, valandą laiko tik užtrukau. Vienu žodžiu – gyvensiu.
Sakė prisižiūrėti. Buvo šioks toks patempimas, bet lūžių ar kažkokių baisumų nėra. Per pusantro mėnesio, sakė, būsiu kaip naujas.
Palauksime dar mėnesiuką ir grįšime į treniruotes visa jėga“, – su jam būdingu optimizmu kalbėjo A.Mockus.
„Aurimas yra geležinis žmogus ir tai puikiai parodo, ką reiškia treniruotas ir atsakingai pasiruošęs žmogus.
Kitą būtų išvežę į reanimaciją, o jis po to, ką patyrė, atsipirko sumušimu ir nežymiu panirimu.
Dabar galiu pasakyti, kad Aurimas yra visiškai sveikas“, – keliautojo būklę įvertino ligoninės vadovas, traumatologas Darius Steponkus. – Iš vienos pusės jis – laimės kūdikis, iš kitos – itin atsakingai kelionei pasiruošęs, fiziškai tvirtas vyras, sportuojantis, prisižiūrintis.
Manau, kad tai jį ir išgelbėjo. Menkesnės fizinės sveikatos žmogui ten nebūtų buvę šansų išgyventi.“
„Kalbant apie ekstremalias situacijas, turime suprasti, kad fizinis pasirengimas – tik pusė sėkmės.
Psichologinis atsparumas, gebėjimas išlikti ramiam krizinėse situacijose, kai aplinkui vien chaosas, yra ne mažiau svarbus.
Aurimas čia parodė išskirtinį psichologinį tvirtumą – jis gebėjo priimti racionalius sprendimus, nesuklupo, nepanikavo“, – sakė ligoninės direktorius.
RKL specialistai, atlikę išsamius tyrimus, pateikė gerą prognozę – keliautojas sveikas ir netrukus galės grįžti prie aktyvios sportinės veiklos.
Draugystė gimė per pandemiją
Ryšys tarp Aurimo Mockaus ir RKL personalo užsimezgė dar pandemijos laikotarpiu, kai ekstremalių potyrių mėgėjas pusę metų čia dirbo savanoriu.
Draugystė išliko ir pandemijai pasibaigus. „Šioje gydymo įstaigoje per kovidą pusę metų savanoriavau, užsimezgė graži draugystė su gydytojais, slaugytojais ir jų padėjėjais.
Čia dirba patys patikimiausi medikai, ir kai sieja šilti santykiai, visada norisi sugrįžti“, – teigė A.Mockus.
„Tai buvo metas, kai mums išties trūko rankų. Pirmiausiai savanoriauti pasisiūlė Aurimas su draugu, vėliau prisijungė keli šauliai.
Jie visi darbavosi mūsų ligoninės Priėmimo skyriuje, padėjo rūšiuoti ir transportuoti pacientus. Taip užsimezgė draugystė, kuri tęsiasi iki šiol, – atviravo D.Steponkus. – Smagu, kad po tokios audringos kelionės, o tiksliau – audringo finišo, jis grįžo sveikas ir laimingas.“
Prieš pradėdamas savo žygį, A.Mockus konsultavosi su D.Steponkumi dėl galimų rizikų bei reikalingų pasiruošimo aspektų.
„Prieš kelionę padėjome, konsultavome, ką iš medicininės pusės jam reikėtų turėti, kalbėdavomės. Stebėjau visą jo kelionę. Kai pakliuvo į bėdą, labai nerimavau“, – pasakojo RKL vadovas.
D.Steponkus atskleidė, kad vos palikęs valtį vandenyne, A.Mockus dėl sveikatos būklės pirmiausiai susisiekė su juo: „Tikrai nebuvau labai aktyvus organizatorius ar patarėjas, bet tas užgimęs ryšys natūraliai tęsėsi.
Kaip su draugais būna – gali nesimatyti pusę metų, bet susitikęs gali kalbėtis visą naktį.“
Teko gelbėti australams
Spalio viduryje San Diege prasidėjusi kelionė per Ramųjį iš pradžių vyko pagal planą. Keliautojas tikėjosi įveikti maršrutą per maždaug aštuonis mėnesius, bet vasario viduryje atsirado vilčių finišuoti daug anksčiau, kovo pradžioje, ir netgi pagerinti Gineso rekordą.
Paskutinėmis vasario dienomis A.Mockus pateko į galingą taifūną, kuris, anot keliautojo, turėjo padėti jam nusileisti į pietus ir greičiau pasiekti jo kelionės tikslą – Brisbaną.
Dramatiškas posūkis įvyko naktį į kovo pirmąją, kai Australijos laiku lietuvis buvo priverstas aktyvuoti pagalbos signalą.
Australijos kariuomenės gelbėjimo laivas pasiekė keliautoją vėlų sekmadienio vakarą Lietuvos laiku. Gelbėtojams Aurimas teigė esantis išsekęs, tačiau rimtesnių sužalojimų nepatyręs.
Kalbėdamas apie patirtus išbandymus, A.Mockus žurnalistams atviravo: „Kai tave vartalioja, išsenki, jėgos ima dingti. O jėgų negali prarasti, nes iš valties turi semti vandenį.
Supratau, kad, jei nesemsiu, valtis vis labiau svirs ir mane pradės dar labiau vartyti. Kai tik jausdavau, jog triumas prisipildė, o tai įvykdavo maždaug kas valandą, turėdavau išsemti po 3-4 kibirus.
Sėmimo metu gaudavau bangą ir su visais kibirais bei daiktais kaip katinas centrifugoje vartaliodavausi. Pirmą parą prasiskėliau galvą, nerimavau, ar pavyks sustabdyti kraujavimą. <...>. Žaizdų visur pilna, prisidaužai, prisitrina. Bet turi kovoti, negali sustoti, nes sustojimas reiškia pražūtį.“
Grįžusį A.Mockų Palangos oro uoste pasitiko artimieji ir bičiuliai, netrukus jis buvo iškilmingai sutiktas ir gimtojoje Klaipėdoje.
„Nešdamasis Lietuvą širdyje, jis sugrįžo ne tik su istorija, bet ir su ramybe, kurią supras tik tas, kas yra buvęs toli.
Buvo ypatinga – stovėti šalia, paspausti ranką ir tiesiog pabūti tame tikrumo ir jausmo kupiname momente. Aurimai, tavo kelionė – apie mus visus.
Apie troškimą grįžti, apie jėgą nenuleisti rankų“, – keliautojo grįžimu džiaugėsi ir klaipėdietė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.
