„Iš tikrųjų procentiškai matome, kad drastiškai mažėja rusų kalbos pasirinkimas“, – BNS sakė švietimo ministrė Raminta Popovienė.
„Tas pasirinkimas yra laisvas pasirinkimas ir jis, aš manau, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją (…) tiesiog automatiškai nunyks. Bet pasirinkimas dar kol kas jis yra“, – pridūrė ji.
Ministerijos BNS pateiktais duomenimis, 2021–2022 mokslo metais rusų kalbą kaip antrąją rinkosi 76,4 proc. šeštoje klasėje besimokančių vaikų, 2022–2023 mokslo metais – 68,4 proc., 2023–2024 – 54 proc., o 2024–2025 mokslo metais rusų kalbą buvo pasirinkę 43,5 proc. šeštokų.
Prieš dešimtmetį, 2014–2015 mokslo metais, šią kalbą rinkosi 81,7 proc. šeštoje klasėje besimokančių vaikų.
Švietimo registrai, anot ŠMSM, rodo, kad 2024–2025 mokslo metais 108 Lietuvos mokyklose nebuvo šeštos klasės mokinių, besimokančių rusų kalbos kaip užsienio kalbos, nors dar metais anksčiau jose buvo šeštokų, pasirinkusių šią kalbą.
Ministerija pažymėjo, kad viduriniame ugdyme nuo 2024 metų privalomai pasirenkamų užsienio kalbų sąraše nebeliko rusų kalbos, o 2025 metais neberengiamas rusų – užsienio kalbos – valstybinis brandos egzaminas. Organizuojami tik pirmųjų užsienio kalbų Valstybiniai brandos egzaminai: anglų, vokiečių, prancūzų.
Taip pat šiais metais prioriteto tvarka rusų kalbos mokytojams vėl siūloma dalyvauti Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamame projekte „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ ir įgyti papildomą specializaciją.
2023–2024 mokslo metais tokia galimybe pasinaudojo 48 mokytojai.
Dvylika jų kaip papildomą specializaciją pasirinko vokiečių kalbą, po vienuolika – prancūzų kalbą ir logopediją, dešimt – specialiąją pedagogiką, du – matematiką, po vieną – lenkų kalbą ir biologiją.
Anot ŠMSM, programa buvo vykdoma ir praėjusiais mokslo metais, tačiau tuomet prioritetas teiktas kitų užsienio kalbų mokytojams.
