Įvertinimas
Vis dar dažno švenčių atributo – helio ar oro balionų – tikrai reikėtų atsisakyti: absoliučiai visi paleisti balionai galiausiai kažkur nusileidžia, tik jų atliekas labai retai kas surenka. Todėl, baigiantis mokslo metams ir prasidedant įvairių švenčių sezonui, Aplinkos apsaugos departamentas ragina rinktis aplinkai draugiškas puošmenas.
„Balionų likučių daugybė upėse, ežeruose, miškuose, jūrose – visur. Dar blogiau, kad šios atliekos patenka į gyvūnų organizmą – supainioję su maistu ir jų prisiėdę vandens gyvūnai ir paukščiai galiausiai žūsta“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Karolina Tichomirova.
Pavyzdžiui, mokslininkai pastebėjo, kad jūroje plaukiojantys sprogę balionai vėžliams primena medūzas, o mažesni gabaliukai – pintis (povandeninius bestuburius ryškiaspalvius gyvūnus), kuriais vėžliai ir minta.
Paleisti balionai į orą pavojingi dar ir todėl, kad dažniausiai prie jų pritvirtinta juostelė, į kurią įsipainioję gyvūnai užsikabina už laidų, tvorų, medžio šakų, todėl nebegali judėti, maitintis ar rūpintis jaunikliais. Taip nutikus gyvūnai dažniausiai taip pat žūsta.
Balionai gali būti gaminami iš įvairių medžiagų, bet dažniausiai rinkai tiekiami balionai iš latekso arba folijos. Pastarieji gaminami iš plastikinių nailono lakštų su metaline danga. Jie niekada biologiškai nesuyra – tik ilgainiui skyla ir tampa mikroplastiku.
Mikroplastikas – tai mažos (0,1 µm–5 mm) plastiko dalelės, skaičiuojama, kad 60–80 proc. jūrinių šiukšlių ir sudaro būtent plastikas. Jau anksčiau Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia mikroplastiko dalelių į mūsų maistą patenka iš vandenynuose sugautos žuvies ir jos produktų. O Jungtinių Tautų duomenimis, vandenynuose gali būti 51 trilijonas tokių dalelių.
Mikroplastikas lengvai pasklinda aplinkoje, todėl tarša juo – vis didesnė problema. Be to, jis skyla į tokias mažas daleles, kad gali patekti net į zooplanktoną, kirmėlių, moliuskų, austrių organizmą. Tokiu būdu mikroplastiko dalelės atsiduria mitybos grandinėje: didesni jūros gyvūnai, misdami mažesniaisiais, kartu praryja ir mikroplastiką. Galiausiai jis patenka ir į mūsų organizmą, pavyzdžiui, valgant jūrų gėrybes.
„Dalis balionų gamintojų ir pardavėjų teigia, kad jų parduodami latekso balionai biologiškai skaidūs, bet moksliniai tyrimai parodė, kad biologinio skilimo procesui trukdo gamybos procese naudojamos cheminės medžiagos, užtikrinančios, kad balionai kurį laiką išsilaikytų nesprogę, išsitemptų iki reikiamo dydžio. Todėl dažniausiai ant tokių gaminių pateikiami užrašai „biologiškai skaidus“ yra tik žaliojo smegenų plovimo pavyzdys. Įsigydamas balionų, pirkėjas turėtų būti atidus, sąmoningas ir kritiškai vertinti ant pakuotės pateikiamą informaciją“, – pabrėžia aplinkosaugininkė.
Beje, priduria K. Tichomirova, dar 2021 m. liepą įsigaliojo draudimas pateikti rinkai tam tikrus plastikinius gaminius (pvz., ausų krapštukus, vienkartinius stalo reikmenis ir kt.), o į šį sąrašą įtrauktos ir prie oro balionėlių tvirtinamos plastikinės lazdelės.
Kartu aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į dangaus žibintus. Pirmiausia, viena žibinto dalis – metalinis rėmelis – nesudega ir taip pat tampa atlieka. Be to, visada išlieka rizika, kad žibintas užges ne danguje (degdamas jis gali nukristi į išdžiūvusią pievą, mišką, lauką, galų gale – ant pastato stogo) ir sukels gaisrą.
Departamentas rekomenduoja visiškai atsisakyti balionų ir dangaus žibintų, o jei vis dėlto šventės neįsivaizduojate be šio atributo, atliekomis tapusius balionus ir žibintus surinkite ir išmeskite į tam skirtus konteinerius, kad atliekomis tinkamai pasirūpintų atliekų tvarkytojai.
Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Kilus klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu 8 700 02022 arba el. paštu [email protected].
Aplinkos apsaugos departamento informacija
