Artėjant gegužės 28-ajai – Tarptautinei moterų sveikatos gerinimo dienai, Valstybinės ligonių kasos specialistai drauge su Valstybinio patologijos centro ir Nacionalinio vėžio instituto ekspertais ragina Lietuvos moteris periodiškai tikrintis sveikatą pagal ligonių kasų apmokamas krūties ir gimdos kaklelio vėžio prevencijos programas. Savalaikė sveikatos patikra, kol nejaučiama jokių simptomų, leidžia diagnozuoti šias ligas dar ikivėžinės stadijos ir sėkmingai jas gydyti.
Pasitikrina tik kas penkta
Medikai ir sveikatos ekspertai sutaria, jog vienas svarbiausių faktorių, galinčių suvaldyti augančius sergamumo ir mirtingumo nuo onkologinių ligų rodiklius, yra savalaikė ligų prevencija ir ankstyvoji diagnostika. Lietuvoje išskirtinai moterims Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamos dvi ligų prevencijos programos – krūties ir gimdos kaklelio vėžio. Privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusios ir į tikslinę amžiaus grupę patenkančios moterys gali nemokamai pasitikrinti sveikatą pagal šias programas.
„Per 19 krūties ir gimdos kaklelio vėžio prevencijos programų vykdymo metų bent kartą programose sudalyvavo 455 tūkst. moterų. Vienos jų įsitikino, kad yra sveikos, kitos gavo antrą šansą gyventi. Vis dėlto Valstybinės ligonių kasos duomenys rodo, jog pagal šias vėžio ankstyvosios diagnostikos programas sveikatą periodiškai pasitikrina tik kas 4-5 moteris iš galinčiųjų. Taigi aktyvumas dalyvaujant programose dar nėra pakankamas. Todėl raginame Lietuvos moteris aktyviau kreiptis į šeimos gydytoją ir tirtis dėl onkologinių susirgimų“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.
Ankstyva diagnostika lemia geresnius gydymo rezultatus
Krūties vėžys yra dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Higienos instituto duomenimis, krūties piktybiniais navikais pernai šalyje sirgo net 19 528 moterys. Tai yra 793 moterimis daugiau nei užpernai. Dėl krūties vėžio praeitais metais mirė net 541 moteris.
Krūties vėžio prevencijos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus gali būti atliekama mamografija. Pasak Nacionalinio vėžio instituto Prevencinių programų koordinatorės, gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės, šis tyrimas yra krūties ištyrimo rentgenu būdas, leidžiantis aptikti net kelių milimetrų darinį krūtyje. Tai neskausmingas, saugus ir efektyvus tyrimas.
„Jei moteris sveika, tyrimas kartojamas kas dveji metai, o jei aptinkama įtartinų darinių – moteriai reikia papildomų tyrimų. Iš kasmet Lietuvoje diagnozuojamų naujų krūties vėžio atvejų apie 70 proc. yra ankstyvų stadijų. Moterims labai svarbu žinoti, kad anksti diagnozavus krūties vėžį ir taikant šiuolaikinį gydymą, 5 metus išgyvena net 95 procentai moterų. Kuo anksčiau nustatomas krūties vėžys, tuo geresnių gydymo rezultatų ir geresnės gyvenimo kokybės galima tikėtis. Labai kviečiu moteris aktyviau dalyvauti prevencinėje programoje – šiuolaikinės technologijos leidžia pamatyti vėžį labai anksti, todėl itin svarbu, kad moterys ateitų tikrintis“, – sako dr. R. Briedienė.
Taikomi efektyviausi tyrimai
Higienos instituto skaičiavimai rodo, kad pernai gimdos kaklelio piktybiniais navikais sirgo 3 097 šalies moterys. Dėl šios vėžio formos praeitais metais mirė 158 Lietuvos gyventojos. Tai ketvirta pagal dažnumą moterų onkologinė liga pasaulyje.
Pagal gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą nemokamai pasitikrinti gali visos moterys nuo 25 iki 60 metų. Programos tikslas – laiku aptikti gimdos kaklelio ikivėžinius pokyčius bei užkirsti kelią vėžiui vystytis. Nuo 2022 metų ši prevencijos programa pasipildė naujomis paslaugomis: 35-60 metų moterys kas 5 metus kviečiamos atlikti žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimą. Jei testo atsakymas teigiamas, atliekamas antras tyrimas – skystosios citologijos PAP testas. 25-35 metų moterims programa nepasikeitė – joms ir toliau atliekamas citologinis PAP testas.
„Žmogaus papilomos virusas yra pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas, todėl pirminė ŽPV patikra 35-59 metų moterims leidžia greičiau pastebėti gimdos kaklelio vėžio riziką. Nustačius vieną ar kelis aukštos rizikos ŽPV tipus, iš karto atliekamas papildantis tyrimas – skystosios citologijos PAP testas, kuriuo siekiama nustatyti, ar virusas sukėlė pakitimų gimdos kaklelio ląstelėse. Patogu tai, kad moteriai nereikia antrą kartą kreiptis į gydytoją, tyrimas atliekamas iš to paties ėminio toje pačioje laboratorijoje. Dviejų tyrimų kombinacija leidžia specialistui nuspręsti, kokios reikia stebėjimo ar gydymo taktikos pacientei“, – paaiškino Valstybinio patologijos centro, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo direktoriaus pavaduotoja Miglė Grigalevičienė.
Pasak jos, jaunesnėms nei 35 metų moterims ŽPV tyrimas kaip pirminė prevencijos priemonė nėra taikomas dėl šio viruso dominuojančio didelio paplitimo ir savaiminio išnykimo tarp jaunesnių moterų Todėl šio amžiaus moterų patikra programoje lieka pagrįsta citologiniu PAP testu kas 3 metus.
„Vis dėlto ligų prevencijai svarbu ne tik ištyrimo metodika, bet ir patikrinimų periodiškumas. Moterys, dalyvaujančios programoje, padidina savo šansus apsisaugoti nuo sunkios ligos, todėl būtina reguliariai tikrintis, juolab, kad ši galimybė suteikiama nemokamai“, – pabrėžia M. Grigalevičienė.
Pernai pakitimus aptiko tūkstančiui moterų
VLK duomenimis, pernai krūties vėžio prevencijos programoje dalyvavo arti 122 tūkst. moterų. Iš jų 770 pacienčių mamografijos tyrimas padėjo nustatyti arba leido įtarti piktybinio pobūdžio pakitimus. Iš praeitais metais gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavusių 137 tūkst. moterų 231 atveju nustatyta patologija, kuri ateityje gali virsti gimdos kaklelio vėžiu. Taigi vien dėl šių dviejų programų pernai buvo užkirstas kelias onkologinei ligai plisti 1000 Lietuvos moterų.
Ligonių kasos primena, kad moterys taip pat kviečiamos periodiškai pasitikrinti ir pagal širdies ir kraujagyslių ligų bei storosios žarnos vėžio prevencijos programas.
Pacientėms, kurios nepatenka į konkrečioje programoje nustatyto amžiaus grupę, tačiau nerimauja dėl savo sveikatos, taip pat reikėtų neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs sveikatos būklę, jis skirs reikiamus tyrimus, kad nustatytų negalavimų priežastį ir pradėtų gydymą, ir prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
