2024 m. kovo 21 dieną Anykščių rajono Svėdasų miestelyje rengiama konferencija, skirta Utenos regiono smulkaus verslo plėtotojams kaime. Konferencijoje bus aptariamos specifinės kaimo amatų kultūros, švietėjiškų veiklų plėtros, smulkaus paslaugų verslo problemos ir Lietuvos kaimo plėtros programos teikiamos galimybės vystyti kaimo kultūrinę veiklą kaip smulkųjį verslą.
Tai jau trečiasis renginys, įgyvendinant VŠĮ „Karmazinų keramika“ projektą „Kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimo iššūkiai ir galimybės skatinant kaimo edukacinių veiklų, kultūros ir tradicinių amatų smulkaus verslo plėtrą“. Pirmoji regioninė konferencija įvyko pamario krašte – Rusnėje, antroji – Vilniaus rajone, Maišiagalos miestelyje. Į konferencijas rinkosi regionų smulkieji verslininkai, dirbantys su kultūros paveldo produktais, vystantys tradicinius amatus, švietėjiškas veiklas, ir kaimo kultūros puoselėtojai, siekiantys savo veiklose profesionalaus verslo galimybių. Projektas, remiamas Lietuvos kaimo tinklo, siekia pagerinti Kaimo plėtros programos įgyvendinimo kokybę, užtikrinti keitimąsi patirtimi ir gerąja praktika kaimo kultūros, amatų, edukacinių veiklų, kito smulkiojo verslo kaime srityse.
Konferencijos Rusnėje ir Maišiagaloje atskleidė, kad kaimo verslas, naudojantis tradiciniu kultūros paveldu, randa savo išskirtinių veiklos formų rinkoje ir sukuria originalius produktus, ne tik reprezentuojančius kraštą ir jo kultūrą, bet ir tenkinančius išrankius šiuolaikinių vartotojų poreikius. Kita aktyvi konferencijų dalyvių grupė – vadinami „kultūrininkai“, ieškantys verslo veiklos formų, siekiantys didesnės finansinės nepriklausomybės savo veiklose ir norintys plėtoti savo profesionalias veiklas rinkos sąlygomis. Konferencijose buvo pristatytos įdomios ir įkvepiančios kaimo paslaugų verslų sukūrimų istorijos, įgyvendinti projektai, kai vietos krašto tradicinių amatų ar veiklų žinios ir gebėjimai buvo „įdarbinti“ kuriant komercines paslaugas kaime, produktus, kuriuos mielai perka ir tautiečiai, ir užsienio svečiai. Pamario krašte tai veiklos, daugiausiai susijusios su laivyba, žvejyba. Vilniaus krašte savitas koloritas – tradicinės verbos, istorinės rekonstrukcijos Vilniaus, Trakų ir Kernavės vietovėse. Bet visur kaimo verslininkai ir verslo siekiantys kultūrininkai susiduria su panašiais klausimais, kuriais mielai diskutuoja, ir dalinasi patirtimis. Kaip įgyvendinti tradicinės kultūros švietėjiškas veiklas kaime ir tinkamai uždirbti rinkoje? Ar iš tiesų neišvengiamas konfliktas tarp tradicinės kultūros puoselėjimo ir komercinių interesų? Kokios yra efektyvios konkurencijos priemonės siauroje ir specifinėje kaimo paslaugų ir tradicinių kultūros produktų rinkoje?
Viena iš bendrų aktualių temų, kurią rengiamasi gvildenti ir Utenos regiono konferencijoje, yra kaimo paslaugų verslo partnerystės rinkodara. Ankstesnėse konferencijose ši idėja buvo labai palankiai sutikta: beveik nieko nekainuojantis tarpusavio sutarimas rekomenduoti savo klientams kitą krašto verslininką, pareklamuoti jo paslaugas ar produktus suveikia efektyviai ir grįžta bendra nauda visiems. Atrodo paprasta, bet reikalauja tam tikro pasirengimo ir solidarumo.
Utenos regiono konferencija Svėdasuose rengiama ir siekiant paviešinti Kaimo plėtros programos teikiamas galimybes plėtoti kaimo ne žemės ūkio smulkųjį verslą, įskaitant ir edukacines veiklas, kaimo kultūros ir tradicinius amatus. Lietuvos kaimo kultūra yra labai svarbus kultūrinės atminties, savitumo elementas, svarbi sąlyga kultūriniam turizmui plėtoti. Kaimo plėtros programa skatina plėtoti inovatyvų kaimą, sumanius ūkinės veiklos formatus. Be abejo, tai gerokai keičia gyvenimo kaime formatą ir kaimo kultūrą apskritai. Konferencijos organizatoriai teigia, kad klišinė kaimo kultūros tik kaip „etnografinės kultūros saugotojos“ samprata nebeatitinka realybės ir kaimo gyventojų poreikių. Keičiantis gyvenimo technologinėms sąlygoms, kaimo gyventojų veiklos ir gyvenimo būdas keičiasi itin greitai. Negalima nekreipti dėmesio, kad didelė (gal net didžioji) dalis Lietuvos profesionalių menininkų ir profesionalios kultūros kūrėjų yra išsikėlę gyventi ir dirbti į kaimą ir tapo tikra Lietuvos kaimo bendruomenės dalimi. Tai iš esmės turėtų praplėsti „kaimo kultūros“ sąvoką ir kreipti dėmesį, kad kultūriniai kaimo poreikiai reikalauja naujų galimybių ir veiklos formų. Profesionali kaimo edukacinė, kultūrinė veikla yra neatsiejama smulkaus verslo kaime dalis, turinti puikias perspektyvas.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje buvo numatytos kelios priemonės, skatinančios naujas galimybes kaimo kultūros, kaip neatsiejamos kaimo gyvenimo dalies, plėtrai: buvo teikiama parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse, investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti, investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūrą, investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą, kraštovaizdį. Šiuo metu pradedanti veikti Lietuvos kaimo plėtros 2023–2027 m. programa nebeteiks paramos ne žemės ūkio verslui kaime, tai reiškia, kad kaime gyvenantys ir veikiantys profesionalūs meno kūrėjai, tradicinių amatų puoselėtojai, kaimo tradicijų ir kūrybinių veiklų edukatoriai, individualūs gidai ir kiti veiklūs kaimo žmonės paramos iš KPP savo veikloms gali tikėtis tik per savivaldybių Vietinių veiklos grupių įgyvendinamas Vietinės plėtros strategijas. Utenos apskrityje veikia penkios Vietinės veiklos grupės: Zarasų-Visagino regiono VVG, Utenos regiono VVG, Anykščių rajono VVG, Ignalinos rajono VVG, Molėtų rajono VVG.
Laukiama, kad konferencijoje Svėdasuose dalyviai turės galimybę sužinoti, į ką turėtų atkreipti dėmesį Vietinėse plėtros strategijose Utenos apskrities kaimo smulkusis verslas, veikiantis edukacinėje, tradicinių amatų srityje, arba kaimo gyventojai, siekiantys smulkaus verslo, sietino su kultūrine veikla. Planuojama, kad konferencijoje bus pristatomos ir diskutuojamos konkrečios kaimo kultūrinės veiklos, edukacijos, smulkaus verslo plėtros idėjos ir modeliai, geroji Lietuvos ir Europos praktika šiose specifinėse srityse, galimos bendradarbiavimo struktūros ir konkretūs jų sukūrimo būdai.
Šaltinis: Nyksciai
