Šeštadienį, spalio 29 d., Svėdasuose įvyko konferencija, skirta partizanų dienoraščiams. Pasak kraštotyrininko Raimondo Guobio, šią konferenciją surengti jį įkvėpę partizano, svėdasiškio Albino Milčiuko-Tigro dienoraščiai, kuriuose dažnai linksma ir nuotaikinga maniera pasakojamos Tigro gyvenimo partizanaujant ištraukos. Dienoraščiai yra išspausdinti „Laisvės kovų archyvuose“, 27 nr.
Lektorius Valius Kazlauskas iš Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus pasidalino pasakojimu apie partizano Balio Vaičėno-Liubarto dienoraščius, jo leistą laikraštį „Sutemų keleivis“ (200 egz.), pabrėždamas to meto žmonėms išugdytą romantizmo dvasią, kuri lydėjo kovos už tėvynę keliuose.
Istorikas Gintaras Vaičiūnas prisiminė partizaną Jurgį Urboną-Lakštutį, gerą išsilavinimą turėjusį partizaną, kurį laiką mokytojavusį Niūronyse. Visi trys išgyvenę Urbonų šeimos vaikai (o jų gimė 16), kovėsi už laisvę pogrindyje: broliui Antanui žuvus Romuldavos girioje, Jurgis perėmė Perkūno būrį. Sesuo buvusi ryšininkė. Yra išlikę Lakštučio kūrybos, eilėraštis „Fariziejus“, jo leidžiami laikraščiai: „Neįveiksi, sūnau, šiaurės“, „Partizaninė kova“, „Pragiedruliai“.
Viešnia iš Utenos laisvės kovų muziejaus Regina Zapolskienė papasakojo apie legendinį partizaną Antaną Kraujelį-Siaubūną ir jo raštus: įspėjamo turinio raštelius (dažniausiai kolūkio pirmininkams), pasitarimo raštelius, padėkas ir laiškus artimiesiems. Pasirašyti nebijodavo savo vardu, pavarde ir slapyvardžiu, tik artimiesiems įsivardindavo Padirboniu arba Antose. Pasak muziejininkės, partizanas turėjo gerą humoro jausmą – persirenginėdavo moterimi, klaidindavo stribus neva pasiduodantis, sušaukdavęs žmones pasižiūrėti, o pats nepasirodydavo. Knygoje „Gyvenimą paaukojęs tėvynei“ – artimųjų prisiminimai apie Antaną Kraujelį, grožinės literatūros – R. Šerelytės romanas „Per rūdijančią naktį“. Renginio klausytojai prisiminė Antano Kraujelio seserį Oną Mažeikienę vienu metu vadovavusią Svėdasų vidurinei mokyklai.
Svėdasų bibliotekos informacija ir nuotraukos.
Šaltinis: Nyksciai
