Šiandien sunku įvertinti, kaip atsitiko, kad Šv. Jono bažnyčia gali tapti pirmuoju objektu Lietuvoje, kuriam būtų panaikintas valstybei svarbaus objekto sąrašas. Statuso suteikimo aplinkybės taip pat ne vienareikšmiškos ir primena daugiau viešųjų ryšių akciją.
Dar 2020 metais, kai šio statuso priėmimas buvo tik svarstomas, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė neigiamas išvadas, kad projektas neatitinka galiojančių kriterijų.
Įprastai Seimas valstybei svarbiu projektu pripažįsta valstybei ypač svarbius ekonominę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius energetikos, transporto ar krašto apsaugos projektus ir juos paveda įgyvendinti Vyriausybei.
Tačiau Šv. Jono bažnyčios projektas tokių kriterijų neatitinka, o jo įgyvendinimas nebuvo pavestas nė vienai iš ministerijų.
Tuomet už Seimo nutarimą „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“ balsuodami už pasisakė 91 parlamentaras, susilaikė 4, prieš balsavusiųjų nebuvo.
Tarp balsavusių už buvo tuomet Seimo nariais buvę klaipėdiečiai Agnė Bilotaitė, Dainius Kepenis, Algimantas Kirkutis, Naglis Puteikis, Irena Šiaulienė ir Gintaras Vaičekauskas.
Eugenijus ir Simonas Gentvilai bei Irina Rozova balsavime nedalyvavo.
Tuomet buvo akcentuojam, kad valstybinės reikšmės statuso suteikimas Šv. Jono bažnyčios projektui turi ir tarpvalstybinę reikšmę. Projekto iniciatoriai tikino, kad tai gali padėti gauti paramą ir finansavimą tiesiogiai iš Vokietijos fondų. Taip pat atsivertų platesnės galimybės panaudoti ES pinigus, rinkti aukas.
Projekto žinomumas
Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios labdaros ir paramos fondo direktorė Lilija Petraitienė „Vakarų ekspresui“ pripažino, kad A. Petrošius ryžosi tikrai nepopuliariam žingsniui, tačiau kitos išeities nėra.
Anot jos, projektas pateko į tam tikras teisines pinkles, todėl norint tęsti darbus tenka inicijuoti valstybei svarbaus objekto statuto panaikinimo procedūrą.
Dėl statuso pasikeitimo sunerimo ir Evangelikų liuteronų parapijos nariai. Jiems tenka populiariai paaiškinti, kad projektui taip bus naudingiau.
„Valstybei svarbaus objekto statuso suteikimas atliko savo, kaip projekto populiarinimo, funkciją“, – naudą įžvelgia L. Petraitienė.
Anot jos, informacija apie projektą pasklido plačiai Lietuvoje, taip pat ir Vokietijoje.
„Svarbu yra parodyti, kad projektas yra svarbus valstybei, kad miestas aktyviai prisideda prie bažnyčios atstatymo“, – sako L. Petraitienė.
Daug darbų
Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas sako, kad statuso panaikinimas Klaipėdos savivaldybei leis perimti procesus į savo rankas.
Šiuo metu svarbiausia yra inicijuoti teritorijos detaliojo plano pakeitimo procedūrą. Tačiau kol valstybei svarbaus projekto statusas nepanaikintas, Klaipėdos savivaldybė to daryti negali.
„Atlikta jau daug darbų: archeologiniai kasinėjimai didžiojo bokšto vietoje, pasirašyta sutartis dėl techninio projekto parengimo, skirtas finansavimas“, – vardina R. Zulcas.
Anot jo, Šv. Jono bažnyčios didžiojo bokšto projektavimo darbų sutarties suma – 170 tūkst eurų.
Tačiau pripažįstama, kad projektas iki šiol nepritraukė planuojamos paramos iš Vokietijos ar ES fondų.
Pasak R. Zulco, apie finansavimą reiktų kalbėti tuomet, kai bus parengtas techninis projektas ir paskaičiuota sąmata. Jis prognozuoja, kad tiek techninis projektas, tiek detaliojo plano korekcijos gali būti baigtos per vienerius metus.
Neatitinka kriterijų
A. Petrošius primena, kad valstybei svarbaus projekto statusas buvo suteiktas Seimo nutarimu, neatsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento neigiamas išvadas, kuriose buvo akcentuojama, kad projektas neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų.
Anot Seimo nario, praėjusiais metais ieškant sprendimų susidariusiai situacijai,
Teisės departamentas pakartojo, kad ankstesnis nutarimas priimtas „nesant tam teisinio pagrindo, tokio pagrindo neturi ir šiuo metu, o jo nuostatos “pripažinti Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projektą svarbiu valstybei projektu„ yra deklaratyvios, neatitinkančios nei tuo metu galiojusių, nei šiuo metu galiojančių teisės aktų ir negalinčios sukelti teisinių pasekmių subjektams“.
Įprastai šis statusas suteikiamas Vyriausybės nutarimu.
Susidūrus su biurokratiniais iššūkiais, kai projektas formaliai neatitinka valstybės svarbiam projektui keliamų sąlygų, ir buvo įregistruota naujas Seimo nutarimo projektas dėl šio statuso panaikinimo.
„Šiandien Savivaldybė negali inicijuoti detalaus plano pakeitimo, nes valstybei svarbių projektų korekcijų iniciatyvos teisė priklauso Vyriausybei, tačiau, kadangi anksčiau suteiktas statusas nesant tam teisinio pagrindo, Vyriausybė taip pat neturi juridinio pagrindo pradėti ir tęsti procedūrų. Situacija įstrigusi užburtame rate, o mūsų siekis – padėti pagrindus sėkmingam Šv. Jono bažnyčios su bokštu atstatymui“, − teigė A. Petrošius.
Pasak jo, Šv. Jono bažnyčios su bokštu atstatymas yra ypatingos reikšmės ne tik miestiečiams, bet ir visai Lietuvai. Šiuo pasiūlymu nesiekiama sumenkinti jo svarbos, tačiau labai svarbu biurokratiniais nutarimais neužkirsti kelio realiam projekto įgyvendinimui.
Prašys Vyriausybės
„Esu tikras, kad vėlesnėje stadijoje Klaipėdos miesto savivaldybė iš naujo kreipsis dėl svarbaus valstybei objekto statuso suteikimo. Tačiau šį kartą ne į Seimą, o į Vyriausybę ir laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Be jokios abejonės, tai ne tik Klaipėdai, bet ir valstybei svarbus objektas“, − Šv. Jono bažnyčios svarbą pabrėžė A. Petrošius.
Priminsime, kad Šv. Jono bažnyčios atstatymo procesas vyksta jau du dešimtmečius.
L. Petraitienė sako, kad dar litais parapijos nariai surinko apie 85 tūkst. eurų aukų. Buvo parengtas bažnyčios atstatymo projektas, tačiau planuota ją pastatyti mažesnę, nei buvusi.
Tiesa, patį bažnyčios bokštą Kultūros paveldo departamentas pareikalavo atstatyti tokį, koks buvo iki Antrojo pasaulinio karo – 75 metrų aukščio.
Evangelikų liuteronų parapija jau buvo gavusi ir leidimą statybai. Tačiau prieš dešimtmetį į procesą įsijungė Klaipėdos savivaldybė. Buvo priimtas sprendimas visiškai atkurti buvusią bažnyčią.
„Dabar pirmiausia svarbu atstatyti bokštą, parodyti, kad miestui bažnyčia yra svarbi“, – sako L. Petraitienė.
Anot jos, atlikus pirmuosius darbus būtų lengviau gauti paramą, rinkti aukas ir visos bažnyčios atstatymui.
L. Petraitienė sako, kad dar šiais metais bus įdiegta galimybė moderniomis aukojimo formomis, elektroniniu būdu, prisidėti prie Šv. Jono bažnyčios su bokštu atstatymo.
Anksčiau buvo skaičiuojama, kad bažnyčios atstatymas gali kainuoti apie 17 milijonų eurų, tačiau pastaraisiais metais statybų kainos ženkliai išaugo.
