Priėmus mokesčių reformos paketą, Lietuvos savivaldybės prarado vieną esminių galimybių didinti savarankiškąsias pajamas, todėl savivaldybės ragina pagrindines centrinės valdžios institucijas naujų mokesčių, reformų bei gynybos poreikių kontekste iš esmės peržiūrėti savivaldybių finansinio savarankiškumo politiką.
Tokią rezoliuciją liepos 1 dieną, antradienį, priėmė Vilniuje vykęs Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) narių atstovų suvažiavimas.
Rezoliucijoje raginama įvertinti tai, kad Lietuvos savivaldybių finansinis savarankiškumas lyginant su kitomis Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėmis yra labai mažas – tai konstatuoja Europos Komisija, Europos Tarybos vietos ir regionų valdžių kongresas, EBPO, Pasaulio bankas ir Lietuvos bankas. Savarankiškosios Lietuvos savivaldybių pajamos nesiekia net 20 procentų.
„Daugumoje minėtų valstybių savivaldybių biudžetams atitenka visi nekilnojamojo turto (NT) mokesčiai. Lietuva tokio modelio atsisakė. Tai reiškia, kad savivaldybės prarado svarbią galimybę iš esmės padidinti savo savarankiškąsias pajamas, vadinasi – ir atliepti augančius gyventojų poreikius, stiprinti regionus mažinant socialinius ir ekonominius jų skirtumus bei gerinti viešąją infrastruktūrą ir taip didinti gyventojų NT vertę,“ – teigia LSA prezidentas Audrius Klišonis.
Priėmus naująjį mokesčių reformos paketą, šalies savivaldybės taip pat neteks didelės dalies pagrindinio savo pajamų šaltinio – gyventojų pajamų mokesčio (GPM): iki 2031 metų iš savivaldybių biudžetų bus paimta 650 mln. eurų; dar dalies GPM lėšų neteks rajonų savivaldybės, nes pagrindinio gyvenamojo būsto sąsaja su gyvenamosios vietos deklaravimu paskatins žmones deklaruoti fiktyvią gyvenamą vietą brangesniame būste kitoje savivaldybėje.
Savivaldybių savarankiškų pajamų iš NT mokesčių šaltinis dar labiau sumažės nuo 2031 metų valstybei papildomu 0,2 proc. tarifu apmokestinus ne tik komercinį, bet ir kitą gyventojų nekomercinės paskirties NT (nepagrindinį būstą). Siekdamos palengvinti gyventojams dvigubo mokesčio naštą, savivaldybės bus priverstos mažinti savo tarifus.
Rezoliucijoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad didėjant grėsmėms regiono saugumui, savivaldybės yra viena svarbiausių gynybos grandžių ir privalo skirti resursus stiprinti civilinės saugos pajėgumus bei pasirengimą mobilizacijai.
Dėl visų šių priežasčių savivaldybės ragina šalies Prezidentą, Seimą bei Vyriausybę peržiūrėti savivaldybių finansinio savarankiškumo politiką ir plėsti tvarius savarankiškų pajamų šaltinius. Kol tai bus padaryta, LSA nuomone, jau dabar galima ir būtina nedelsiant imtis konkrečių veiksmų užtikrinant savivaldybių finansinį stabilumą ir autonomiją GPM atžvilgiu, pilną valstybės deleguotų funkcijų finansavimą bei lankstesnes skolinimosi investiciniams projektams sąlygas.
Suvažiavime taip pat buvo atnaujinta Vyriausybės ir LSA dvišalės komisijos sudėtis, patvirtintos LSA 2024 metų finansinės, finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų ataskaitos.
LSA suvažiavimas yra aukščiausia asociacijos atstovaujamoji institucija. Jame kviečiami dalyvauti 205 delegatai – savivaldybių vadovai ir tarybų nariai – iš visų 60-ies šalies savivaldybių.
