Susisiekimo ministras M. Skuodis: per trejus metus viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų Lietuvoje padaugės daugiau kaip 10 kartų

Lietuva yra pasirengusi stipriai išplėsti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą ir užtikrinti patogią infrastruktūrą, skirtą naudotis elektromobiliais, – tai pabrėžė susisiekimo ministras Marius Skuodis, šiandien dalyvaudamas Energetikos ministerijos surengtoje diskusijoje „Elektromobilumas: iššūkiai ir ateities vizija“.

„Siekdami ES žaliojo kurso tikslų ir skatindami darnų judumą, jau artimiausiu metu Lietuvoje numatome stipriai pagerinti sąlygas elektra varomam transportui. Vien per trejus metus, iki 2024 m. pabaigos, viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičių planuojame padidinti 11 kartų, o iki 2027 m. – daugiau nei 15 kartų. Siekiame, kad elektromobilių naudojimo neribotų infrastruktūros trūkumas“, – sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.  

Viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos bus įrengiamos degalinėse, stotyse, uostuose, miestuose, prie valstybinės ir vietinės reikšmės kelių. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 360 tokių įkrovimo prieigų, o 2024 m. pabaigoje jų planuojama jau apie 3960, t. y. 11 kartų daugiau. Skaičiuojama, kad, pasitelkiant įvairius finansavimo šaltinius, iki 2027 m. pabaigos tokių įkrovimo prieigų bus įrengta daugiau kaip 7000.

Elektromobilių įkrovimo prieigų tinklui plėsti numatomos Europos Sąjungos fondų investicijos, ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšos,  taip pat Darnaus judumo fondo bei kitų šaltinių lėšos. Pasinaudoti šiomis investicijomis bus kviečiamos savivaldybės, fiziniai ir juridiniai asmenys.

Iki šių metų pabaigos turėtų būti priimti ES sprendimai dėl finansavimo patvirtinimo, bus rengiamos finansavimo sąlygos. Tai leis jau kitais metais pradėti elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo darbus ir skatinti jų finansavimą. Iš viso iki 2027 m. pabaigos iš RRF ir iš ES fondų numatoma skirti apie 70 mln. eurų elektromobilių viešosioms ir pusiau viešosioms įkrovimo prieigoms įrengti.

Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą iki 2022 m. sausio 1 d. savivaldybės turi parengti savo elektromobilumo infrastruktūros planus. Ši planavimo priemonė taps pagrindu savivaldybėms gauti lėšų elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai plėsti, taip pat skatins verslą pasinaudoti investicijomis ir įrengti įkrovimo prieigas tose vietose, kuriose, savivaldybių manymu, yra didžiausias poreikis ar joms teikiamas pirmumas. Šie planai turės būti skelbiami viešai ir atnaujinami ne rečiau kaip kas 3 metus.

Šiuo metu Lietuvoje registruota 6440 elektromobilių, iš jų 3720 grynųjų elektromobilių ir 2720 įkraunamų hibridų. Tai sudaro 0,4 proc. šalies lengvųjų automobilių parko. Siekiama, kad 2030 m. elektromobiliai ir kitais netaršiais alternatyviaisiais degalais varomi automobiliai sudarytų apie 20 proc. automobilių parko.

Išsami informacija apie Lietuvos elektromobilumo plėtros tikslus ir priemones – prezentacijoje.

Lietuva yra pasirengusi stipriai išplėsti viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų tinklą ir užtikrinti patogią infrastruktūrą, skirtą naudotis elektromobiliais, – tai pabrėžė susisiekimo ministras Marius Skuodis, šiandien dalyvaudamas Energetikos ministerijos surengtoje diskusijoje „Elektromobilumas: iššūkiai ir ateities vizija“.

„Siekdami ES žaliojo kurso tikslų ir skatindami darnų judumą, jau artimiausiu metu Lietuvoje numatome stipriai pagerinti sąlygas elektra varomam transportui. Vien per trejus metus, iki 2024 m. pabaigos, viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičių planuojame padidinti 11 kartų, o iki 2027 m. – daugiau nei 15 kartų. Siekiame, kad elektromobilių naudojimo neribotų infrastruktūros trūkumas“, – sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.  

Viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos bus įrengiamos degalinėse, stotyse, uostuose, miestuose, prie valstybinės ir vietinės reikšmės kelių. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 360 tokių įkrovimo prieigų, o 2024 m. pabaigoje jų planuojama jau apie 3960, t. y. 11 kartų daugiau. Skaičiuojama, kad, pasitelkiant įvairius finansavimo šaltinius, iki 2027 m. pabaigos tokių įkrovimo prieigų bus įrengta daugiau kaip 7000.

Elektromobilių įkrovimo prieigų tinklui plėsti numatomos Europos Sąjungos fondų investicijos, ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšos,  taip pat Darnaus judumo fondo bei kitų šaltinių lėšos. Pasinaudoti šiomis investicijomis bus kviečiamos savivaldybės, fiziniai ir juridiniai asmenys.

Iki šių metų pabaigos turėtų būti priimti ES sprendimai dėl finansavimo patvirtinimo, bus rengiamos finansavimo sąlygos. Tai leis jau kitais metais pradėti elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo darbus ir skatinti jų finansavimą. Iš viso iki 2027 m. pabaigos iš RRF ir iš ES fondų numatoma skirti apie 70 mln. eurų elektromobilių viešosioms ir pusiau viešosioms įkrovimo prieigoms įrengti.

Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą iki 2022 m. sausio 1 d. savivaldybės turi parengti savo elektromobilumo infrastruktūros planus. Ši planavimo priemonė taps pagrindu savivaldybėms gauti lėšų elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai plėsti, taip pat skatins verslą pasinaudoti investicijomis ir įrengti įkrovimo prieigas tose vietose, kuriose, savivaldybių manymu, yra didžiausias poreikis ar joms teikiamas pirmumas. Šie planai turės būti skelbiami viešai ir atnaujinami ne rečiau kaip kas 3 metus.

Šiuo metu Lietuvoje registruota 6440 elektromobilių, iš jų 3720 grynųjų elektromobilių ir 2720 įkraunamų hibridų. Tai sudaro 0,4 proc. šalies lengvųjų automobilių parko. Siekiama, kad 2030 m. elektromobiliai ir kitais netaršiais alternatyviaisiais degalais varomi automobiliai sudarytų apie 20 proc. automobilių parko.

Išsami informacija apie Lietuvos elektromobilumo plėtros tikslus ir priemones – prezentacijoje.