Susisiekimo ministerija, reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie apsikeitimą leidimais vežti krovinius su trečiosiomis šalimis, informuoja, kad leidimais pagal šalių sudarytus tarpvyriausybinius susitarimus ir pagal nuo šių metų pradžios galiojantį reguliavimą, kuris numato glaudų bendradarbiavimą ir su socialiniais partneriais, jau yra apsikeista.
Pažymėtina, kad su trečiosiomis šalimis apsikeista leidimais tiek pagal šių metų nustatytas kvotas, tiek ir papildomais („virš kvotiniais“) leidimais. Leidimų kvotos metų pradžioje derintos su Lietuvos vežėjams atstovaujančiomis asociacijomis. Papildomų („virš kvotinių“) leidimų apimtys taip pat buvo derintos, o leidimai yra perduoti užsienio šalių atstovams.
„Jeigu asociacijos „Linava“ netenkina konsoliduota, su visomis Lietuvos vežėjų asociacijomis suderinta pozicija, prašome „Linavą“ neklaidinti visuomenės ir kviečiame atskirai pristatyti savo pasiūlymus visoms Lietuvos vežėjų asociacijoms ir ieškoti kompromisų, kaip tą šiais klausimais daro visos suinteresuotos pusės“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Krovinių vežimas kelių transportu tarptautiniais maršrutais į trečiąsias šalis vyksta suinteresuotoms šalims keičiantis leidimų kvotomis, kurios yra nustatomos kasmet metų pradžioje. Prireikus, be šių nustatytų kvotų, gali būti keičiamasi ir papildomais leidimais. Visos Lietuvoje veikiančios vežėjų asociacijos ne kartą yra išsakiusios nuomonę, kad trišaliai arba tranzitiniai leidimai trečiosioms šalims riboja Lietuvos vežėjų, kurie yra stiprūs ir didžiąja dalimi veikiantys Europos Sąjungos rinkoje, konkurencingumą.
Tais atvejais, kai Lietuvai nėra poreikio keistis papildomais leidimais, tačiau toks apsikeitimas gali prisidėti prie dvišalių ekonominių ryšių arba Lietuvos logistikos ir ekspedijavimo sektoriaus teikiamų paslaugų augimo, užsienio šaliai papildomai gali būti perduodami dvišaliai leidimai (leidžiantys atvykti į Lietuvą, tačiau neleidžiantys važiuoti tranzitu). Taip siekiama didinti krovinių judėjimą per Lietuvoje veikiančius logistinius terminalus, didinti Lietuvos vežėjų operacijų skaičių Lietuvoje ir Vakarų Europoje.
„Susisiekimo ministerija laikosi nuostatos, kad prieš derantis su kita šalimi dėl leidimų vežti krovinius visų pirma turi būti išgirsti mūsų šalies vežėjų interesai. Iš Lietuvos vežėjų asociacijų atstovų tikimės, kad jie atstovauja Lietuvos, o ne užsienio šalių vežėjų interesams“, – sako L. Maskaliovienė.
Š. m. sausio mėn. įsigaliojo Susisiekimo ministerijos parengta tvarka, kuri užtikrina galimybę atstovauti Lietuvos vežėjų interesams dvišalėse derybose su užsienio šalimis dėl leidimų vežti krovinius ir keleivius tarptautiniais maršrutais.
Susisiekimo ministerija nuolat konsultuojasi su šalies vežėjų asociacijomis dėl leidimų vežti krovinius poreikio. Tam yra sukurta darbo grupė, kurią sudaro vežėjų asociacijų, Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos atstovai. Taip pat yra neformali verslo atstovų darbo grupė „B2B“, kurioje aptariami apsikeitimo leidimais kvotų dydžiai, būsimų derybų su trečiosiomis šalimis pozicijos, lūkesčiai. Šiose konsultacijose dalyvauja Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, Lietuvos vežėjų sąjunga, Lietuvos smulkių ir vidutinių vežėjų asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija.
Kiekvienais metais dėl abipusiškai suteikiamų leidimų vežėjams Lietuva derasi su trečiosiomis šalimis, taip pat tariasi su Europos Sąjungos valstybėmis. Kelių transporto srityje dėl tarptautinio krovinių ir keleivių vežimo Lietuva yra iš viso sudariusi 32 tarpvyriausybinius susitarimus.
