Lieto mieste įsikūrusioje Liedon Lukio secondary school su darbo stebėjimo vizitu lankėsi Anykščių Jono Biliūno gimnazijos anglų kalbos mokytoja Alina Žvirblienė ir informacinių technologijų mokytoja Aldona Tylaitė. Tai viena iš veiklų Anykščių Jono Biliūno gimnazijos vykdomo Easmus + bendrojo ugdymo darbuotojų mobilumų mokymosi tikslais projekto ,,Inovatyvūs mokymo metodai aktyvių mokinių ugdymui“.
Vizito metu Liedon Lukio mokykloje bendraujant su bendruomenės nariais, mokyklos direktoriumi, mokytojais, mokiniais daug sužinota apie Suomijos švietimo sistemą, kuri pripažinta geriausia pasaulyje.
Vaikai Suomijoje gauna puikią pradžią. Jų mamos gauna 4 mėnesius motinystės atostogų su galimybe pratęsti jas iki metų – mokant visą prieš tai gautą atlyginimą visus metus. Atostogų gali išeiti ir tėčiai.
Suomijoje taip pat egzistuoja priešmokyklinės įstaigos, kuriose visos auklėtojos turi turėti bakalauro laipsnį. Šios įstaigos yra nemokamos visiems. Čia vaikai gali žaisti, mokytis, susirasti draugų. Jei nori, jie gali išmokti skaityti ir rašyti, bet tai nėra privaloma. Sulaukę septynerių metų vaikai jau turi puikius pagrindus ir gali eiti į mokyklą.
Valstybė mokytojais pasitiki. Jie gali taikyti naujus mokymosi metodus. Mokytojai gali išbandyti mokymąsi lauke, arba dirbti kartu su kitu mokytoju taip integruojant dalykus. Jie tam turi sprendimo priėmimo galią.
Tik pradinėse klasėse mokiniai rašo su rašikliais, vėliau prasideda darbas kompiuteriu. Mokiniai visą mokomąją medžiagą gali pasiekti skaitmeninėje erdvėje. Popierinių vadovėlių atsisakyta dėl didelių kainų ir ekologijos. Mokyklos turi elektroninę sistemą Vilmą. Tai ne tik dienynas, bet ir prieiga prie skaitmeninių mokymosi išteklių. Mokslo metų pradžioje mokytojai pateikia informaciją direktoriui, kurio leidėjo vadovėlių pageidautų. Užsakymai vyksta centralizuotai, perduodant duomenis tiesiogiai švietimo ministerijai.
Mokyklos administracija – direktorius. Jam susirgus, paskiriamas pavaduojantis mokytojas. Raštininkė atvyksta į darbą tik du kartus savaitėje. Buchalterinė apskaita centralizuota. Ji randasi ministerijoje. Mokyklose atsisakyta popierizmo. Visi dokumentai rengiami tik skaitmeniniu formatu.
Šalyje didelis finansavimas tiems, kuriems mokytis sunkiau. Suomiai investuoja daug pinigų tam, kad tiems, kurie patys sau negali padėti, būtų padėta. Vaikai, kuriems sunkiau mokytis, iškart sulaukia pagalbos. Visos bėdos išsprendžiamos iki 9 klasės.
Suomijoje nėra visiems viešai prieinamų mokyklų rezultatų, pavyzdžiui, kaip tos mokyklos mokiniai išlaikė baigiamąjį egzaminą (jis yra privalomas visiems, baigiantiems mokyklą). Šiuos rezultatus turi tik Švietimo ministerija Suomijoje ir pagal juos bando silpnesnėms mokykloms padėti. Pagrindinė suomiškų mokyklų idėja – visos jos turi būti vienodai geros ir tėvai neturi rinktis mokyklų pagal jų „gerumą“. Tokia informacija viešai nėra prieinama.
Suomijoje daug labiau vertinamas darbas kartu, o ne konkurencija. Visi stengiasi, kad mokyklų sistema Suomijoje kuo geriau įgyvendintų savo tikslus, todėl naujos ir sėkmingos praktikos vienoje mokykloje greitai atkeliauja ir į kitą.
Maždaug 16-os metų (10 klasėje) suomiai turi pasirinkti, kur toliau norėtųsi mokytis. Pasirinkti galima iš dviejų variantų – profesinės mokyklos ir mokyklos, ruošiančios universitetui. Pastarojo tipo yra Liedon Lukio mokykla.
5 dienų trukmės darbo stebėjimo vizite Suomijoje buvo susipažinta su mokyklos sėkmingos veiklos modeliu, inovatyviais mokymo(-si) metodais, darbo formomis ir būdais, įsivertinimo tvarka, mokyklos mikroklimatu, bendruomenės narių bendravimo ir bendradarbiavimo formomis.
Liedon Lukio mokykloje Anykščių Jono Biliūno gimnazijos mokytojos stebėjo anglų ir švedų kalbų, matematikos pamokas įvairiose klasėse. Anglų kalbos pamokose vyravo darbas grupėse, vyko įvairios diskusijos. Švedų kalbos pamokoje, išklausyto teksto supratimą, mokytoja tikrino Kahoot testo pagalba.
Matematikos pamokose mokiniai stebino puikiomis dalyko žiniomis ir gebėjimu taikyti informacinių technologijų įgūdžius, braižant funkcijų grafikus, rašant matematines formules elektroninio vadovėlio pratybose. Mokytojos iš Lietuvos aiškinosi, kur gi glūdi gerų mokymosi rezultatų ir mokinių motyvacijos paslaptys. Liedon Lukio mokyklos direktorius papasakojo, kad pati Suomijos švietimo sistema motyvuoja mokinius būti atsakingus už savo mokymosi pažangą. Mokslo metai skirstomi į dviejų mėnesių etapus. Paskutiniąją savaitę yra laikomi visų modulių egzaminai, arba kontroliniai testai. Neišlaikius, tenka modulį kartoti, todėl kiekviena pamoka mokiniui yra labai svarbi ir motyvuoja dirbti. Štai ir visa paslaptis.
Mokimuisi yra sudarytos puikios sąlygos. Suomijos mokyklose daug dėmesio skiriama darbo aplinkos ergonomikai. Liedon Lukio mokyklos visi kabinetai aprūpinti puikia vėdinimo sistema, patogiais baldais, projektoriais, išmaniomis lentomis, kalbų kabinetai – aukštos kokybės audio sistemomis. Labai rūpinamasi mokinių ir mokytojų sveikata, todėl kabinetuose palaikoma pastovi oro temperatūra ir oro drėgmė. Visada galima pasinaudoti vienkartinėmis kaukėmis ir respiratoriais, kai to prireikia. Jie padėti ant spintelių, matomoje vietoje.
Kas dvi savaites mokytojai susirenka pasitarti darbo klausimais, išspręsti iškylusias problemas.
Vizito metu labai daug bendrauta su mokiniais ir diskutuota su mokytojų bendruomene apie švietimo skirtumus bei panašumus Suomijoje ir Lietuvoje. Mokytojai pasididžiavo, kad tik jų mokyklose dėstomas modulis apie sveiką mitybą ir gyvensena. Iš 250 mokinių tik du rūko. Jaunimas skatinamas kuo daugiau judėti. Dauguma mokinių į mokykla atvažiuoja dviračiais arba ateina pėsčiomis. Suomijoje atsisakyta religijos dėstymo. Tai palikta bendruomenių žiniai.
Susipažinta su mokyklos biblioteka, sporto sale, stadionu, valgykla bei mokytoju poilsio ir darbo kabinetu, dalylyvauta popamokinėje veikloje.
Ši įdomi patirtis pagilino mokytojų bendrąsias bei dalykines kompetencijas, pagerino socialines, kalbines ir kultūrines kompetencijas. Įgyta drąsos ir pasitikėjimo, atsirado motyvacija tolesniems darbams. Susipažinta su gerosios patirties pavyzdžiais Suomijoje.
Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, „Erasmus+“ programos lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.
Anykščių Jono Biliūno gimnazijos
informacinių technologijų mokytoja Aldona Tylaitė
Šaltinis: Nyksciai
