Utenos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 11 d. paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje pripažino A. P. kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (sukčiavimo) padarymo ir skyrė realią laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamasis A. P. pripažino, kad, atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, socialiniame tinkle ,,Facebook“ vienoje iš grupių pamatė nukentėjusiosios parašytą skelbimą, kad ji ieško buto nuomai Utenos mieste. Jis pakomentavo po parašytu skelbimu, kad turi butą nuomai Utenoje, siuntė ir buto nuotraukas, kad būtų labiau įtikinama, nors žinojo, kad jokio buto jai neišnuomos, kadangi buto neturi ir Utenos mieste nėra buvęs. Visą laiką su nukentėjusiąja bendravo per ,,Messenger“ programėlę. Susirašinėjo tik dėl buto. Susirašinėjimo metu melagingai nurodė, kad yra išvykęs ir už buto nuomą paprašė pervesti depozitą, kurį nukentėjusioji pervedė į jo nurodytą sąskaitą. A. P. naudojosi nukentėjusiosios pasitikėjimu, dėl to nukentėjusioji apgaulės įtakoje padarė 46 pavedimus į A. P. nurodytas banko sąskaitas. Tokiu būdu piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios pasitikėjimu, laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 18 d. iki 2025 m. vasario 2 d. apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiosios turtą – pinigines lėšas, tuo padarydamas nukentėjusiajai 2 036 Eur turtinę žalą.
BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Kaltinamasis pripažino savo kaltę, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir kitais įrodymais. Už minėtą nusikaltimą teismas paskyrė A. P. vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat kaltinamasis turės atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, nes teismas patenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.
Pati griežčiausia ir didesnio nei įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio bausmė kaltinamajam paskirta, atsižvelgus į kaltinamąjį itin neigiamai charakterizuojančias aplinkybes – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia; teisiamas 18-tą kartą, daugeliu atvejų anksčiau teistas už vagystes, plėšimus, sukčiavimus; nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu; daug kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus; paskirtų baudų nemoka. Įvertinta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.
Teismas padarė išvadą, kad ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos net ir realios laisvės atėmimo bausmės įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nekeičia į teigiamą pusę, toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas. Todėl, teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės paskirties tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę.
Nuosprendis neįsiteisėjęs, gali būti apskųstas apeliacine tvarka.
Ligita Galvydienė, Utenos apylinkės teismo kanclerio tarnybos vyriausioji specialistė
Šaltinis: Nyksciai
