Įvertinimas
Galimybe, naudojantis informacinėmis technologijomis išspręsti įvairias situacijas net neišeinant iš namų, kasdien naudojamasi vis plačiau. Ji tarnauja žmonių patogumui ir operatyvumui. Tačiau šia galimybe taip pat naudojasi bei prie sparčiai besivystančios technologijų pažangos prisitaiko ir nedori žmonės, kurie, pasislėpę interneto platybėse, vykdo įvairiausio pobūdžio sukčiavimus. Jų kasmet daugėja. Jeigu prieš keletą metų populiarus buvo telefoninis sukčiavimas, kurio pagrindinis instrumentas buvo įtaigus telefoninis pokalbis, tai dabar sukčiai uzurpavo elektroninę erdvę. Būtent dėl jų daugėjimo, didėja ir bendras sukčiavimų skaičius. Jei 2020 m. sukčiavimų Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje iš viso buvo užregistruota 168, tai 2021 m. – 324, o 2022 m. – 435. Iš praėjusiais metais pradėtų visų ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo, 60 procentų yra dėl sukčiavimo elektroninėje erdvėje.
Pasitelkę kūrybiškumą ir sumanumą, sukčiai pinigus iš gyventojų vilioja įvairiausiomis formomis.
Šiaulių apskrityje praėjusiais metais didžiausią internetinio sukčiavimo dalį sudarė sukčiavimai, susiję su prekyba internetu. Apgaudinėja tiek pirkėjai, tiek pardavėjai.
Sukčiai „pardavėjai“
Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje pernai nukentėjo 93 asmenys, pirkę prekių internetu. Radę skelbimą apie parduodamą daiktą labai patrauklia kaina, žmonės skuba už pirkinį pervesti avansą, kartais net visus prašomus pinigus, o prekės taip ir nesulaukia. Daugiausia pernai nukentėjo žmonės, internetu pirkę transporto priemones ar jų dalis. Įkritus pirkėjų pinigėliams į sukčiaus „pardavėjo“, kuris tos prekės net neturi, sąskaitą, jis tuoj pat tampa nebepasiekiamas jokiomis priemonėmis. Vienas paskutinių tokio sukčiavimo atvejų – nesėkminga Pakruojo gyventojo pirkimo internetu procedūra. 73 metų vyras, norėdamas įsigyti teleskopinį krautuvą, padedamas sūnaus, viename Jungtinės Karalystės tinklalapyje susirado skelbimą apie parduodamą žemės ūkio techniką ir susitarė dėl teleskopinio krautuvo „Manotou MLTMT625“, pagaminto 2016 m., pirkimo. Už jį bei jo atgabenimą į Lietuvą pakruojiškis į pardavėjo sąskaitą pervedė beveik 15 tūkst. eurų ir ėmė laukti atvykstančio pirkinio. Praėjus sutartam terminui, krautuvas Pakruojyje taip ir nepasirodė, o pardavėjas tapo nepasiekiamas. Krautuvo pirkėjai, vis dar desperatiškai naršydami internete, netikėtai kitos įmonės tinklalapyje rado lygiai tokias pat žemės ūkio technikos nuotraukas, kurias matė ir jiems keltuvą atgabenti žadėjusio pardavėjo tinklalapyje. Susisiekę su ta įmone, pakruojiškiai išsiaiškino, kad tai jie prekiauja nuotraukose esančia technika, o jų nuotraukos buvo pavogtos ir panaudotos netikram tinklalapiui sukurti.
Sukčiai „pirkėjai“
Na, o sukčiai „pirkėjai“ turi kitokią sukčiavimo schemą – jie susitaria už prekę sumokėti pavedimu ir atsiunčia suklastotą pavedimo kopiją pardavėjui. Šis, patikėjęs apgaule ir neatlaikęs nuolatinio pirkėjo atakavimu kuo greičiau išsiųsti prekę, nelaukdamas, kol pinigai įkris į jo sąskaitą, prekę išsiunčia. O pinigai sąskaitoje taip ir nepasirodo.
Sukčiai „pirkėjai“ naudoja ir dar vieną sukčiavimo schemą – už perkamas prekes pasiūlo atsiskaityti per kurjerių tarnybą ir atsiunčia nuorodą į svetainę su žinomu šios srities paslaugų teikėjų vardu. Aiškinama, kad, aktyvavęs nuorodą, pardavėjas pamatys, kad pirkėjas yra pervedęs pinigus už prekę ir jos siuntimą. Aktyvavusio nuorodą žmogaus prašoma suvesti savo elektroninės bankininkystės duomenis. Kai tai padaroma, iš jo banko sąskaitos į svetimą sąskaitą iškeliauja tūkstantinės pinigų sumos. Štai kovo 15 d. Šiauliuose gyvenanti moteris aktyvavo pirkėjo, kuris ketino įsigyti VINTED platformoje jos parduodamus batus, atsiųstą nuorodą ir suvedė savo elektroninės bankininkystės duomenis. Po šių veiksmų iš nukentėjusiosios banko sąskaitos buvo pasisavinta 950 eurų.
Sukčiai „kurjeriai“
Naudojantis kurjerių tarnybos priedanga, vykdomi dar ir kitokio pobūdžio sukčiavimai. Žmonės elektroniniu paštu sulaukia žinios apie jam atkeliavusią siuntą ir prašymo sumokėti 2 eurus už siuntos pristatymą į paštomatą. Tuo tikslu atsiunčiama nuoroda. Jei žmogus siuntos ir nelaukia, jis susigundo netikėtai jį aplankiusia staigmena kažką gauti veltui ir paspaudžia ant jam atsiųstos nuorodos, po to suveda reikalaujamus savo elektroninės bankininkystės duomenis. Na, o po kurio laiko iš banko sulaukia pranešimų, jog iš jo sąskaitos buvo atliktas ne vienas pinigų pervedimas į jam nežinomas sąskaitas.
Sukčiai „bankininkai“
Aktyvuoti SMS žinute ar elektroniniu paštu atsiųstą nuorodą dažnai prašo sukčiai, apsimetę bankų atstovais.
Kovo 21 d. 53 metų šiaulietė mobiliuoju telefonu gavo SMS žinutę, pranešančią, kad neva ji nebegalės naudotis savo banko sąskaita ir, jei neturi naujos apsaugos sistemos, reikia prisijungti prie atsiųstos nuorodos. Moteris, prisijungdama prie atsiųstos nuorodos, suvedė PIN kodą ir netrukus pastebėjo, kad iš jos banko sąskaitos yra nuskaičiuota 770 eurų.
Kartais gyventojai sulaukia SMS apie besibaigiantį internetinės bankininkystės galiojimą, nesklandumus asmeninėse sąskaitose, kartais dar su kokiu nors nerimą keliančiu tekstu, tačiau visos jos baigiasi vienu prašymu – aktyvuoti siunčiamą nuorodą. Tariamai iš finansų įstaigos siunčiamų pranešimų sulaukia ne tik privatūs žmonės, bet ir įstaigos bei įmonės. Juose nurodoma, kad įstaigos sąskaita yra apribota ar užblokuota, todėl, norint ją atblokuoti, būtina prisijungti per atsiųstą nuorodą, suvedant prisijungimo duomenis. Prašymą įvykdę gyventojai, sukčiams suteikia prieigą prie savo sąskaitų bei patvirtina sukčių suformuotus mokėjimų pavedimus. Net jei nuorodoje minimas žinomo banko pavadinimas, o ją aktyvavus atsidaro interneto banką primenanti svetainė, neapsigaukite – tai sukčių sukurta fiktyvi svetainė, skirta asmeniniams duomenims išgauti arba fiktyviems mokėjimo pavedimams patvirtinti. Pagrindinis dalykas, kurį turi prisiminti gyventojai – bankas niekada nesiunčia nuorodų ir neprašo atlikti veiksmų jas aktyvavus. Nei bankas, nei teisėsaugos institucijos SMS žinute, elektroniniu laišku ar telefonu niekada neprašo atskleisti asmeninių interneto banko prisijungimo duomenų, Smart-ID kodų, mokėjimo kortelės informacijos. Jei norite patekti į savo interneto banko paskyrą, adresą surinkite patys.
Sukčiai įsilaužėliai
Didžiausi finansiniai praradimai stebimi investiciniuose ir susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimo sukčiavimuose. Dėl pastarojo sukčiavimo modelio daug nuostolių patyrė įmonės. Sukčiai įsilaužia į elektroninį susirašinėjimą tarp dviejų verslo subjektų – pirkėjo ir pardavėjo. Sulaukę tinkamo momento, jie pirkėjui pakiša apmokėjimo dokumentą su pakeista banko sąskaita, kuria disponuoja sukčiai. Kovo 20 d. į Šiaulių apskrities policiją kreipėsi viena mėsos perdirbimo įmonė, kuri buvo apgauta minėtu būdu ir prarado kelias dešimtis tūkstančių eurų. Perėmus šios įmonės susirašinėjimą elektroniniu paštu su užsienio firma, buvo pakeista pastarosios atsiskaitomoji sąskaita ir lietuviškosios įmonės buhalterijos pervesti 60 tūkst. eurų pateko ne į verslo partnerių, o į sukčių sąskaitą.
Įmonių ir įstaigų vadovai bei buhalteriai turėtų akimirksniu suklusti, jei kurį laiką buvo viena kitos sandorio šalies sąskaita ir staiga ji pasikeitė. Tokiais atvejais pinigų pervedimus galima daryti, tik telefonu susisiekus su kitos sandorio šalies atstovais ir įsitikinus, kad iš tikrųjų sąskaita pasikeitusi. Išgirdę neigiamą atsakymą, pinigų sukčiams nepadovanosite. Tai yra garantuotas pinigų išsaugojimo būdas, tik keista, kad juo nesinaudoja patyrę ir ne vienerius metus atsakingą darbą dirbantys žmonės.
Sukčiai „investicijų brokerių“
Devyniolika Šiaulių apskrities gyventojų dideles pinigų sumas prarado, patekę į vadinamojo investicinio sukčiavimo pinkles, kai nusikaltėliai manipuliacijomis priverčia neva investuoti, o iš tiesų tik išvilioja pinigus iš lengvatikių, greit praturtėti susigundžiusių žmonių. Į Šiaulių apskrities policiją praėjusiais metais kreipėsi 19 nukentėjusių investuotojų. Jie užkibo už internete mirguliuojančių pasiūlymų greit praturtėti. Po to pasipylę aktyvūs ir įkyrūs „investicijų brokerių“ telefoniniai skambučiai iš užsienietiškų numerių ar per populiarias pokalbių programėles „Viber“, „WhatsApp“ žmones privertė patikėti labai patraukliu, patikimu, saugiu ir su didele finansine grąža investavimo pasiūlymu. Patikėjusiajam būsima sėkme siūloma vis daugiau lėšų investuoti į įvairias valiutas, akcijas ar naftą, tačiau, bandant išsigryninti pelną, ryšys su investavimo platforma nutrūksta ir žmogus ne tik nesulaukia žadėtojo pelno, bet ir praranda turėtas santaupas. Netikėkite tūkstantine nedidelės investicijos grąža. Tai tik žodžiai, tarsi nemokamas sūris viliojantis Jus į sukčių pelėkautus.
Sukčiai „svajonių jaunikiai“
Ir dar yra romantinio sukčiavimo modelis, kuris naudojamas moterims mulkinti. Sukčiai, pasinaudodami socialiniais tinklais ar elektroniniu paštu, užmezga kontaktą su pažinčių ieškančiomis moterimis ir imituoja romantišką bendravimą. Įgijus moters pasitikėjimą, išviliojamos didžiulės pinigų sumos.
Susirašinėjant sukuriama iliuzija labai malonaus ir turtingo užsieniečio, kuris, negailėdamas gražių žodžių lietuvaitei, tampa jos princu ant balto žirgo ir ją suvilioja savo siekiu susieti su ja savo gyvenimą. Dažniausiai apsimetama įvairaus rango karininkais, tarnaujančiais karo zonoje ir turinčiais milijonus eurų, kurių jie negali parodyti banko sąskaitoje. Moteris įtikinama, kad, norėdamas pasirūpinti jų oria bendra ateitimi, jis kurjeriu jai išsiuntė milijoninę siuntą grynais pinigais. Na, o po to siuntos kelias tampa labai sudėtingas – ji vis kur nors stringa, yra sulaikoma ir vis prireikia pinigų įvairiems kyšiams ar mokesčiams sumokėti, ir moters prašoma tai finansuoti. Moterys iš pradžių siunčia savo pinigas, o jų pritrūkę, kartais net ima paskolas, bankui įkeičia savo butus. Kai baigiasi moters pinigai, svajonių jaunikis dingsta iš socialinių tinklų, Lietuvoje irgi nepasirodo…
